Pristatyti dviejų skirtingų regionų kultūrų skirtumai

Utena

Autoriaus nuotr.

Utenos diena redakcijaŠaltinis: Etaplius.lt

19678

Šv. Kazimiero ordino Utenos apskrities komtūrija, kuriai vadovauja Zita Mackevičienė, Utenos visuomenei pristatė įdomų projektą „Rytai–Vakarai 20", kuriame atsispindėjo ne tik dviejų regionų kultūra, bet ir visų kultūros bei meno sričių bendra veikla Utenos ir Klaipėdos kraštuose. Tarp Mažosios Lietuvos ir Rytų Aukštaitijos per 20 veiklos ir bendravimo metų susikaupė nemažai patirties, atskleidžiančios jų savitumą, skatinančios kultūrinį turizmą, bendruomeniškumą, įtraukiančios į kultūrinę veiklą visas vietos gyventojų socialines grupes, populiarinančios profesionalųjį meną.

Foto galerija:

Du dešimtmečiai
Kaip „Utenos dienai" sakė Z. Mackevičienė, visa šio Utenos krašte vykusio projekto esmė – buvusių projektų apibendrinimas. Abu dešimtmečius buvo bendradarbiaujama ir vykdoma pačios įvairiausios kultūrinės veiklos kryptys tarp meno mėgėjų kolektyvų, kultūros administratorių, bendruomenių, seniūnijų, kultūros ir mokymo įstaigų (Vilniaus dailės akademijos, Vytauto Didžiojo universiteto, klubo „Indraja" kraštiečių, bibliotekų, muziejų, tradicinių amatų centrų ir kt.). Anot Utenos apskrities komtūrijos vadovės, veiklos buvo labai įvairios: seminarai, plenerai, parodos, konferencijos, gerosios patirties sklaida, bendros šventės ir kt.

Šiame projekte „Rytai–Vakarai 20", kaip ir buvo numatyta, vyko konferencija, parodos, ekskursijos, naktišokiai, susitikimai ir įvairios diskusijos.

Konferencija
Utenos A. ir M. Miškinių viešoje bibliotekoje vykusioje konferencijoje „Baltoji knyga" dalyvius sveikino partneriai – Utenos trečiojo amžiaus universiteto direktorė Vyda Krasauskienė bei folkloro grupė „Seklytėla" (vadovai Dalia Magylienė ir Romualdas Mažeika). Kelias valandas vykusioje konferencijoje įdomius pranešimus skaitė Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė, dailėtyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė, Zarasų kultūros centro etnografė, tautinio kostiumo audėja, respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas" nominantė Rimutė Vitaitė, menotyrininkas ir muzikologas humanitarinių mokslų daktaras Gvidas Vilys, Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja ir tautinių drabužių konsultantė Lina Vilienė bei kt. Pasak Z. Mackevičienės, vertingą konferencijos medžiagą nutarta panaudoti leidžiant knygą „Rytų Aukštaitijos tautinis kostiumas". Konferencija davė daug naudos susipažįstant su tautinio kostiumo istorija, jo renesansu. Jos metu buvo aiškinama, kaip taisyklingai vilkėti tautinį drabužį, jį demonstruoti, kur jį įsigyti.

Paroda ir šokiai
Utenos kraštotyros muziejuje atidarytoje parodoje „Raštai" buvo pristatyti uteniškės tautodailininkės, sodų rišėjos Irenos Eitminavičienės šiaudiniai sodai ir „Aukso vainiko" laureatės audėjos Rimutės Vitaitės Aukštaitijos krašto tautiniai kostiumai. Tiek šiaudinių sodų rišėja, tiek tautinio kostiumo audėja bei siuvėja pasakojo apie šių dviejų skirtingų ir labai subtilių meno rūšių skirtumus, jų gamybos subtilybes ir panaudojimą.

Parodos metu garsinius raštus komponavo eksperimentinės muzikos projekto SKELDOS virtuozas Vytenis Eitminavičius.

Vakaras buvo skirtas tautiniams šokiams. Folklorinių šokių vakare grojo Utenos kultūros centro folkloro ansamblis „Davila" (vadovė Dalia Magylienė).

Išvyka
Kita diena prasidėjo kelione po ežeringąjį Zarasų rajoną, kur projekto dalyvius svetingai priėmė Dusetų dailės galerijos - Kultūros centro darbuotojai su vadovu Alvydu Stausku priešakyje. Aplankius autorių Liucijos Banaitienės, Danguolės Brogienės, Zinaidos Dargienės, Gitanos Evseičikaitės, Danutės Onos Jonelienės, Gretos Kardišiūtės, Virginijos Kirvelienės, Gražinos Martinkevičiūtės, Birutės Sarapienės, Genovaitės Sasnauskienės, Aušros Sedlevičiūtės, Marijonos Sinkevičienės, Danutės Valentaitės konkursinę tekstilės parodą „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje" abejingų tautiškumui nebuvo.

Parodos anonse sakoma: „Kiekvienas žmogus yra tam tikros tautos dalis. Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Šiuolaikinės tekstilės paroda „Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje" yra bandymas suaktualinti tautinio ornamento reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Nuo senų laikų ornamentas ne tik turi estetinę funkciją, bet ir atspindi tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tikima, kad ornamentas atlieka ne tik puošybinę funkciją, bet ir mistinę. Ši jau ketvirtus metus LDS Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos organizuojamo ciklo „Kitokia tekstilė" paroda kvietė profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Tekstilės dailininkai
gilinosi į savo tautos palikimą ir vienaip ar kitaip vaizduojant mūsų kraštui būdingą ornamentiką kūriniuose plėtojo istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminta tekstilės menui aktuali minties ir raiškos priemonių harmonija. Parodos kūriniai atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų junginius, atliepia lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą." Paroda veiks iki lapkričio 15 d. Projekto vadovė Birutė Sarapienė.

Po apsilankymo Dusetose projekto dalyviai dalyvavo Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčioje klebono Vytauto Dagelio aukojamose šv. Mišiose, kuriose meldė šv. Luką malonių kultūros, meno žmonėms ir gydytojams. Po šv. Mišių visa grupė vyko susipažinti su tradiciniu Zarasų krašto amatų centru, kuris įsikūręs grafų Pliaterių XVIII a. pabaigoje pastatytame dvare Antazavėje. Cokolinėje rūmų dalyje įrengtos medžio drožybos, audimo bei keramikos dirbtuvės – sukurta reikalinga techninė bazė tradicinių amatų produktams gaminti. Centro vadovė Vilma Mickutė svečiams pasakojo, kokią veiklą vykdo centre, kur lankytojų laukia pažintis su aukštaitiškais amatais, galimybė juos išbandyti ir pasisemti naujos patirties, susipažinti su unikaliais tautodailininkų, amatininkų darbais bei jų įsigyti. Svečiai įsigijo uteniškės tautodailininkės Jolitos Levčenkienės keraminių švilpynių.

Ekskursija buvo tęsiama po Sartų regioninį parką, aplankyta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta prie Ilgio ežero. Pasidžiaugę gražiai sutvarkyta aplinka, vaiskia diena ir rudenėjančios gamtos auksu visi skubėjo į Zarasus, kur renovuotoje Zarasų savivaldybės viešojoje bibliotekoje laukė direktorė Danutė Karlienė. Direktorė pristatė labai jaukiai ir novatoriškai įkurtą biblioteką, jos darbuotojus ir lankytojus bei šviesios atminties dailininko Mariaus Mindaugo Danio tapybos darbų parodą dar dažais kvepiančioje bibliotekos konferencijų salėje.

Daugelis šio rajono svečių neįsivaizduoja Zarasų be Stelmužės ąžuolo. Todėl ir šį kartą buvo aplankytas paramstytas ir valstybės saugomas ąžuolas, anot svečių iš Pamario, visai gražiai pasidabinęs gelstančia lapija. Pasitikusi Zarasų muziejaus kolekcijos saugotoja Aldona Miškinienė pasakojo apie ąžuolą, dvarvietę. Jos teigimu, Stelmužės dvarvietė žinoma jau nuo XVI a. vidurio. Manoma, kad prieš atsirandant dvarui čia stovėjo pilis. Nors dvaro rūmai šimtmečiams bėgant ir neišliko, viename įdomesnių kaimų Aukštaitijoje vis dar galima aptikti likučių, liudijančių apie kažkada virusį dvaro gyvenimą. Ilgą laiką protestantiškoje aplinkoje klestėjusi dvarvietė ir šiandien vilioja grupes atvykėlių tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio valstybių. Lankytojai atvyksta į Stelmužę pamatyti Lietuvoje unikalių gamtos ir architektūros paminklų.

Pagrindinis Stelmužės dvaro komplekso architektūros akcentas – unikali Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia. 1650 metais baigta statyti kaip maldos namai protestantams, – Stelmužė šimtus metų buvo dabartinės Latvijos teritorijoje klestėjusios Kuršo kunigaikštystės sudėtyje – bažnyčia yra vienas seniausių
išlikusių medinės sakralinės architektūros paminklų. Bažnyčia buvo statoma naudojantis tik pjūklu ir kirviu, o metalinių vinių buvo panaudota tik kelios. Ypatingą vertę turi unikalus bažnyčios interjeras: nagingi meistrai iš Ventspilio nuvijo puošnias drožinių girliandas, juosiančias altorių ir sakyklą, meistriškai išdrožė ąžuolo lapus, vynuogių kekes, kankorėžius, gėlių žiedus. „Tikras džiaugsmas akims, tyrinėjant šiuos šimtmečių senumo puošybos elementus", – akcentavo svečiams iš Mažosios Lietuvos Z. Mackevičienė.

Ekskursijos pabaigoje aplankytas ir Zarasų krašto muziejus, kuriame vyksta Lietuvos nacionalinio kultūros centro rengiamos respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas" regioninis turas. Parodą pristatęs Zarasų krašto muziejaus muziejininkas Vasilijus Trusovas pasakojo, kad joje savo kūrybą pristato 84 Utenos (42 dalyviai), Molėtų, Ignalinos, Zarasų rajonų ir Visagino miesto tautodailininkai, tradicinio liaudies meno kūrėjai. Parodoje gausu tapybos darbų (pastarieji eksponuojami Zarasų kultūros centro parodų salėje), austų, pintų dirbinių, margučių, karpinių, sodų, mezginių, akmens skulptūrų, medžio drožinių, skiautinių, kalvystės, keramikos, tautinių drabužių ir kitų dailių darbų kolekcijų.

Su Zarasais svečiai, kuriuos lydėjo ir susitikimus parengė Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė, atsisveikino apžvalgos rate.

Konferencija Leliūnuose
Pavakary Leliūnuose, Vytauto Valiušio keramikos muziejuje, vyko savojo krašto savitumą atskleidžianti ir savąjį regioną pristatanti konferencija „Manojo krašto slėpiniai". Konferencijoje pranešimus skaitė Šilutės rajono Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė. Pranešėja, apsirengusi Mažosios Lietuvos tautiniu kostiumu, pasakojo apie savojo krašto tautinio kostiumo istoriją, apibūdino jo spalvas ir kitas detales, kurios būdingos tik jų krašto kostiumui. Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė (taip pat pasipuošusi stilizuotu pamario krašto kostiumu) labai smulkiai ir išsamiai pasakojo apie pamario krašto laivų skyrybos ženklus – vėtrunges. Direktorė atvežė ir uteniškiams padovanojo nuostabią ir labai informatyvią parodą apie vėtrunges. Šia dovana Utenos krašto žmonės ir Vytauto Valiušio keramikos muziejaus lankytojai galės žavėtis iki lapkričio 17 d. Mažiesiems parodos dalyviams svečiai paliko edukacinį žaidimą „Laivai" ir vėtrungės gamybos pradžiamokslį.

Leliūnuose Vytauto Valiušio keramikos muziejuje iki šiol veikia Mažosios Lietuvos miestelių bei kaimų laivų simbolių – vėtrungių – ir dusetiškio, Lietuvos dailininkų sąjungos nario, dailininko Alvydo Stausko tapybos darbų parodos.

Padėkos
Klaipėdos krašto kultūros administratorių delegacija, jų vadovė Šilutės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėja, asociacijos Kultūros savivaldos kolegijos kanclerė Vilma Griškevičienė, Utenos radijui pristačiusi projekto esmę, padėkojo už puikų laiką Aukštaitijoje, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis juokavo, kad bus sudėtinga surengti pamaryje atsakomąjį uteniškių delegacijos priėmimą, kuris planuojamas lapkričio mėnesio pabaigoje. Po konferencijos ir parodų pristatymo vyko diskusija-kultūrinės edukacijos projekto Utenos regione dialogas, kuriame dalyvavo VšĮ „Aštunta diena" komanda: žurnalo „Kelionė" redaktorius Gediminas Kajėnas, publicistė Jurga Lūžaitė, filosofas bei Seimo narys Andrius Navickas, kraštiečiai, uteniškiai ir svečiai. Vakaro metu muzikavo kraštietis smuikininkas Laurynas Preikša.

„Pirmoji projekto „Rytai – Vakarai 20" dalis Aukštaitijos krašte baigėsi, jau su nekantrumu laukiame projekto tęsinio ir kelionės į įstabųjį Klaipėdos kraštą", – pasibaigus projektui Utenoje sakė Šv. Kazimiero ordino Utenos apskrities komtūrijos vadovė Z. Mackevičienė.

Organizatorius – Šv. Kazimiero ordino Utenos apskrities komtūrija. Projekto partneriai: Utenos trečiojo amžiaus universitetas, Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Utenos ir Zarasų rajonų savivaldybės, Sartų ir Gražutės regioniniai parkai, Utenos kraštotyros muziejus, Utenos kultūros centras, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, UAB „Lauredė", UAB „Vilava".

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt