Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Mėgstantys kruopščią ir rafinuotą tapybą ir piešinio tikslumą Pakuonio bibliotekoje gali pamatyti keletą kaunietės Jolitos Linkevičiūtės darbų – natiurmortų ir portretų, atkeliavusių tiesiai iš Birštono kurhauze eksponuotos parodos „Mergaičių žaidimai“.
Autorė rodo pastarąjį dešimtmetį sukurtus darbus, kuriuos, ypač mergaičių ir moterų portretus, vadina metaforomis ar būsenomis. Ieškoti konkrečių atitikmenų nėra svarbu, nes tai labiau pasakojimai apie individualias jausenas ir jų keitimąsi, išgyvenimai, vidiniai pokalbiai su savimi ir kitais.
Autorė sako piešusi nuo vaikystės, kiek save pamena – po stalu, ant sienų ir knygų puslapiuose. Mokydamasi Marijampolės meno mokykloje, turėjo gerus mokytojus – žinomus tapytojus Juozą ir Violetą Juodzevičius, Sofiją Rickevičiūtę, Juozą Prakapą ir kitus, tačiau ryžto stoti į Dailės akademiją nepakako. Galbūt atsitiktinai pasirinko žurnalistiką, tačiau ši specialybė taipogi reikalauja kūrybiškumo, tad ir joje įžvelgė gyvenimo poeziją, likimo dovaną. Kiekvienas pokalbis, interviu, susitikimas su talentingu žmogumi įkvėpdavo, palikdavo žymę. „Klausdavau savęs – kas man trukdo tapyti, kai siela to prašo?“, – prisipažįsta autorė. Už įkvėpimą ir posūkį į menus Jolita dėkinga skulptoriui Robertui Antiniui, dailininkui Antanui Obcarskui, kai kuriems fotomenininkams. Tapybą ir kūrybą apskritai ji įvardija kaip autentiškumo ieškojimą, savo vidinio „aš“ auginimą ir patirčių dalijimąsi su kitais.
Parodą Pakuonio bibliotekoje galima aplankyti visą rugsėjį.