„Primiršti tekstai“. Kada prasideda Kalėdos?

Šiauliai

Moviafilmes nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

111210

Jos turėtų prasidėti po Kūčių vakaro ir Kristaus gimimo prisiminimo – gruodžio 25 dieną. Bet pradėjome švęsti gerokai anksčiau. Manau, per anksti pradėjus, sumažėja šventiškumas. Būdavo iki Kūčių vakaro tylu, ramu – tikras adventas. Kūčių vakarą visa šeima susirinkdavo prie stalo, o kitą dieną visi pakylėtomis, šventinėmis nuotaikomis džiaugdavosi Kalėdomis. Ir eglutes visi įžiebdavo tik Kūčių vakarą. Dabar Kalėdų rytą sveikini draugus, o šie atsako, kad jau gruodžio pradžioje su Kalėdomis sveikino vieni kitus. Taip tikrąsias Kalėdas apgaubia nykuma. Kankina nuovargis, patirtas laukiant Kalėdų, ir niekur nebesinori eiti, tik gulinėti ant sofutės.

Tiesa, buvo laikmetis, kai apie Kūčias ir Kalėdas viešai nebuvo galima net užsiminti, tad kaip pradėsi anksčiau švęsti, kai šias šventes tekdavo pažymėti slapta ir tyliai. Tai ne dabar, kai visi buvę komunistai Kūčių vakarą, su kitais tikinčiaisiais susirinkę bažnyčiose, traukia: „Tyli naktis, šventa naktis!“

Nebuvo galima sovietmečiu Kalėdų švęsti, bet visi švęsdavo. Manau, Brazauskas irgi. Landsbergis, be abejo, švęsdavo. Gal tik Burokevičius ir Jarmalavičius ne. Nors kas ten žino. Ivanovas, manau, švęsdavo, nes kiekviena proga išgerti juk negalėdavo būti praleista. Žinau mokytoją, kuri Kūčių vakarą prie bažnyčios stebėdavo ten einančius mokinius ir užrašinėdavo jų pavardes (reikia bent manyti, kad tai ji darydavo ne savo iniciatyva, bet jai taip buvo liepta), o grįžusi namo, sėsdavo prie Kūčių stalo.

Kadangi eglutės sovietmečiu turėjo būti puošiamos Naujųjų metų išvakarėse, tuomet jos ir turėdavo pasirodyti prekyboje, bet pasirodydavo gruodžio 24 dieną. Ir ačiū ano meto valdantiesiems bent už tai.

„Tikros Kalėdos būdavo anuomet“, – tarstelėjo bičiulis, paaiškindamas, jog jei šventi, kai draudžiama, tikrai tiki ta švente. Jokio melo, jokio apsimetinėjimo tikėjimo į Dievą vardu. O štai rašytoja Zita Čepaitė irgi mąsto, jog jei ne sovietmetis, ji turbūt žalio supratimo taip ir neturėtų, kas yra tikros Kalėdos su šeimą jungiančia pagarbos, meilės ir tikėjimo dvasia. Rašytoja pratęsia, jog jeigu neturėtų sovietmečio Kalėdų patirties, sakytų – šita godumo ir apsirijimo šventė ne jai.

Šv. Kalėdos ir Naujieji metai skirti visiems

Įsiminė šie gruodžio mėnesiui skirti patarimai. Gaudyti šviesą, ypač saulės spindulius, jei tokie pasirodo, namie, kiek galima, netaupyti elektros – tegu irgi bus šviesiau. Deginti žvakes – „gyva“ šviesa dar labiau pakelia nuotaiką. Šį mėnesį gyvenimui suteikite malonių pojūčių ir spalvų: ant staliuko prie lovos pasidėkite apelsinų, mandarinų ar kitų vaisių, saldainių spalvotais popierėliais, arbatą gerkite iš ryškių puodelių, pamirškite pilką ir juodą spalvą – dažniau vilkėkite raudonos, oranžinės, geltonos ar žalios spalvos drabužius.

Kaip ten bebūtų, per šventes visi tampame šiek tiek jautresni. Tai nėra blogai. Kalėdos, Naujieji metai – pažadų metas. Tiesa, tokiu metu duoti pažadai nebūtinai turi išsipildyti. Visi tai žino, bet pažadais džiaugiasi, nes žadėti, o juo labiau klausytis pažadų yra malonu ir linksma.

Yra švenčių, skirtų atitinkamai auditorijai, pavyzdžiui, šv. Valentino diena – įsimylėjusiesiems, Joninės – Jonams, alaus mėgėjams ir pan. Rinkodaros strategija per tokias šventes yra aiški. Išparduodamų prekių pasikeitimas tiesiogiai priklauso nuo to, kokios šventės ant nosies. Pirkėjo sąmonėje jau kurį laiką yra užkoduotos prekės, be kurių neįmanoma viena ar kita šventė. Šv. Kalėdos ir Naujieji metai skirti visiems.

Be ko neįmanomos Kalėdos ir Naujųjų sutikimas?

Be dovanų, draugų, eglučių, Kalėdų Senelio, snieguolių... Prisimenu vaikystės laikus ir prie miesto eglutės, kuri stovėjo toje pat vietoje kaip ir šiemet, atvykusį Senelį Šaltį su snieguolėmis dalyti dovanų. Regis, Senelis Šaltis prieš tai buvo lankęs vaikučius namuose ir jų tėvelių gerokai pavaišintas, kad palindo po eglute ir bemat užmigo. Dovanas dalijo snieguolės, o man iš po eglutės girdimas senelio knarkimas buvo toks tikroviškas, įrodantis, jog bent šis Senelis Šaltis tikrų tikriausias.

Prieš Naujųjų šventes į parduotuves priveždavo mandarinų. Jų kaina buvo 2 rubliai už kilogramą. O štai šiais metais, įpusėjus gruodžiui, kaip ir anuomet irgi pirkau mandarinų ir mokėjau 79 euro centus už kilogramą. Aišku, tai su akcija, bet akcijos šiomis dienomis visuose prekybos centruose. Tad jei anksčiau mažiausias atlyginimas svyravo tarp 60–80 rublių, dabar 400 Eur, tai yra 5 kartus daugiau, mandarinai turėtų kainuoti irgi 5 kartus daugiau – 10 Eur.

Žurnalistai sumąstė Kalėdų išvakarėse nufotografuoti ūkininkus prie jų pastatytų žaliųjų kryžių ir išklausyti skundų apie jų bėdas, bet sulaukė atsakymo: „Negalime atvykti, atostogaujame Tailande.“

Anuomet, gruodžiui įpusėjus, parduotuvėse, be mandarinų, dar pasirodydavo mojonezo, konservuotų žaliųjų žirnelių ir šampano. Majonezas ir žirneliai buvo skirti baltai mišrainei. Tais laikais egzistuodavo tik dvi mišrainės – baltoji ir raudonoji, dar vadinama vinegretu. Naujųjų metų dažniausiai žmonės laukdavo prie televizoriaus. Galėjai rinktis iš dviejų programų: lietuviškos ir rusiškos. Per lietuvišką rodydavo „Traviatą“, per rusišką – „Likimo ironiją, arba Po pirties“, L. Brežnevo sveikinimo žodį ir Kremliaus kurantus. Sutikus Naujuosius, lietuviškos programos nebelikdavo ir visiems tekdavo žiūrėti „Žydrąjį žiburėlį“. Lietuviškoji programa atsigaudavo tik įdienojus sausio 1-ajai ir rodydavo pramoginių šokių konkursą.

Nuo Naujųjų pradėsime laukti pavasario

Baigiasi skyrybų metai. Ar kuomet buvo jų daugiau nei 2019-aisiais? Vis mąstau, ar meilė duota, kad būtų amžina ar kad suteiktų nuostabių akimirkų ir užgestų. Iš naujamečių sveikinimų įstrigo šis, skirtas moteriai: „Ačiū, kad esi, ir būk viena tokia šiais metais!“ Moterį reikia mylėti. Nemoki mylėti – sėdėk ir draugauk. Nebepamenu, kas tai pasakė. Kažkuris iš gyvenimą tyrinėjusių rašytojų.

Atrodo, jog labiausiai žmonės turėtų norėti gyventi XX a. pradžioje. Išties meto prieš šimtmetį būta romantiško. Dar buvo važinėjama karietomis ir retas buvo regėjęs automobilį, dar ir apie kiną mažai kas žinojo, o spektakliai būdavo didžiulės šventės, kalėsi pirmieji modernizmo daigai. Mokytojas galėjo išlaikyti visą savo šeimą ir dar turėti tarnaitę. Visgi šiuo laikotarpiu norisi pozityvo, nors, anot statistikos, 90 proc. žmonių tik vaidina, kad jie dėkingi kirpėjui.

Prisiminiau istoriją apie rašytoją, šiųmetį Nobelio literatūros premijos laureatą Peterį Handkę. Kartą įvyko, kad jį paliko moteris, o tą vakarą jis turėjo susitikimą knygyne su skaitytojais. Atvykęs į knygyną, jis užsidarė viename iš kabinetų, ilgai skambino telefonu, vakaro metu, atsakinėdamas į klausimus, buvo išsiblaškęs. Po renginio knygyno vedėja pasisiūlė jį parvežti namo. Bevažiuojant ji tarstelėjo: „Jūs geras žmogus.“ Ir nuo tada rašytojas vėl tapo toks, kokį mes pažįstame.

Nuo Naujųjų metų pradedame laukti pavasario. Juokinga būtų klausti, kodėl mes jo laukiame. Dėl taikesnių santykių politikoje ir namuose. Juk kad ir ką šnekėtume, buvo ir bus vieninteliai tikri šioje Žemėje dalykai – meilė ir pagarba.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt