Priešgaisrinė tarnyba ragina laikytis svarbių reikalavimų

resize_477x255_priesgaisrinis
Joniškis
Joniškio rajono savivaldybės nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Joniškio rajono savivaldybė

Joniškio rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba primena, kad laikytis priešgaisrinio saugumo reikalavimų yra itin svarbu. Tik nuo mūsų sąmoningumo, elementarių taisyklių paisymo priklauso žmonių gyvybių ir turto saugumas.

Dūmtraukių, katilinių ir patalpų, kuriose yra įrengti šildymo įrenginiai priežiūra

Kūrenimo metu neišvengiamai susidaro suodžiai, jie kaupiasi ant kamino sienelių. Susidaro tarsi klampi derva, kuri yra degi. Po truputį, laiku nevalant suodžių iš kaminų, klampios medžiagos kiekis didėja. Jei į dūmtraukį patenka ugnies, ji gali užsidegti. Suodžiai kaupiasi greičiau, jeigu kūrenama netinkamu kuru, į krosnį metama viskas, kas papuola, naudojamos drėgnos, neišdžiūvusios malkos. Intensyviai degant suodžiams,  liepsnos temperatūra gali pasiekti maždaug 1000–1200 °C. Tokios aukštos temperatūros gali neatlaikyti kamino konstrukcijos ir įdėklai, kaminas gali įtrūki ir ugnis išplisti akimirksniu.

Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi visi įtrūkimai, krosnys ir dūmtraukiai negali būti apklijuojami tapetais. Kūrenant krosnį negalima laikyti atidarytų pakuros durelių, laikyti malkų ar kitų degių medžiagų arčiau kaip 1 metro atstumu nuo krosnies pakuros.

Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų.

Smilkstančias anglis, pelenus ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų, o laikyti nedegioje taroje – ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Ugniagesiai pataria išsemtus pelenus laikyti nedegioje taroje nuo 2 iki 3 parų ir tik tada pilti juos sandėliavimui, likvidavimui. Jokių būdu to nedaryti malkinės patalpoje.

Katilinėse ir patalpose, kuriose yra įrengti šildymo įrenginiai, draudžiama naudoti kitos rūšies kurą, negu numatyta įrenginio techninėje dokumentacijoje. Taip pat draudžiama be priežiūros palikti neautomatinius šildymo įrenginius.

Šildymo įrenginiai, dūmtraukiai turi būti techniškai sutvarkyti. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti išbaltinti.

Eksploatuojant šildymo įrenginius, draudžiama laikyti kurą arčiau kaip 1 m nuo pakuros, įkurti juos ypač degiais, labai degiais ir degiais skysčiais, kūrenti šildymo įrenginį jam nepritaikytu kuru, kūrenti esant atidarytoms pakuros durelėms, naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti bei palikti be priežiūros kūrenamas krosnis, židinius ir leisti juos prižiūrėti mažamečiams vaikams.

Iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Asg, Bsg, Cg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpas šildyti atviro tipo šildymo prietaisais draudžiama.

Dūmų jutikliai

Dar vienas efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius. Daug materialinės ir moralinės žalos pridaro per vėlai pastebėtas gaisras. Šie jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą. Jutiklyje esanti sirena informuoja jus ir kaimynus apie iškilusią grėsmę, tad galima suspėti lokalizuoti įsiplieskiančią ugnį, kol ji dar nepasiglemžė jūsų turto ar net gyvybės.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje, ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.

Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir  kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.

Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jo veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.

Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.

Renkantis autonominį dūmų signalizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką įrenginį. Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais, arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kasmet būtina keisti maitinimo elementus). Tad dūmų detektorius galite rinktis pagal savo poreikius ir galimybes.

Elektros prietaisų priežiūra

Taip pat nepalikite elektros prietaisų be priežiūros, nepamirškite ir padidintų elektros instaliacijos apkrovų šaltuoju periodu. Primename, kad visi šildymo įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal gamintojo instrukcijose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus, o prieš šildymo sezono pradžią – patikrinti.

Ką daryti kilus gaisrui?

Kilus gaisrui uždarykite visas krosnies, židinio ar katilo oro padavimo dureles, patalpos, kurioje yra įrenginys langus ir duris. Apie kilusį gaisrą informuokite bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir vykdykite pagalbos skambutį priėmusio pareigūno nurodymus.

Primename, kad piliečiams už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.

Baudos už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus siekia nuo 10 iki 70 eurų asmeniui ir nuo 30 iki 600 eurų juridinių asmenų vadovams. Jei pažeidimas gali sukelti gaisrą ar sprogimą, skiriama bauda 70–580 eurų.