Prieš merkdamas meškerę, apsidairyk

Jei turite leidimą žvejybai, dar nereiškia, kad galite žvejoti kur įsigeidę. Prieš merkiant meškerę verta pasidairyti lentelės, kurioje nurodyta, kad norint žvejoti, reikia gauti žvejybos ploto naudotojo (ežero nuomininko) leidimą. O karštą vasaros dieną norėdamas išsimaudyti – taip pat apsidairyk: nuo pakrantės gali nuvyti savininkai.

Susivyniok meškeres
Elektrėniškis Mindaugas nuo mažų dienų vasaras leisdavo Girna­kalių soduose: maudydavosi, žvejodavo aplink telkšančiuose ežeruose. Metai prabėgo greitai – jau porą metų vyras leidžiasi į žvejybą Besenio ežere kartu su sūnumi. O šiemet sumanęs pažvejoti sulaukė piktų šūkaliojimų iš anapus ežero. „Susivyniok meškeres“, - šaukė piktai nusiteikęs vyras. Mindaugas nė nesiruošė niekur eiti, juk jis turi žvejo mėgėjo bilietą. Tačiau kitapus ežero stovintis vyras šaukė: „Ar nematai lentelės?“. Kiek pasidairęs, tarp medžių elektrėniškis iš tiesų pastebėjo lentelę, kurioje buvo parašyta, kad norint gauti žvejybos leidimą, reikia kreiptis į ežero nuomininką. Taip ir paaiškėjo, kad valstybinis ežeras jau pateko į nuo­mininko rankas, o norint žvejoti, reikia jo leidimo.

Leidimas pas nuomininkus
Galima ar negalima žvejoti su mėgėjo bilietu išnuomotuo­se ežeruose, klausėme Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros (toliau Agentūros) vyr. specialisto Egidijaus Kirkliausko. Specialisto teigimu, išnuomotuose ežeruose žvejo mėgėjo bilietas negalioja, tad lei­dimą reikia gauti iš nuomininko. Būtent todėl nuomininkai privalo ežero prieigose įrengti informacinius stendus, kad žvejai žinotų, kam ežeras pri­klauso, ir galėtų susitarti dėl žvejybos nurodytu telefonu. Tiesa, nuo­mininkai, panorėję gali ir už dyką leisti žvejoti, tačiau kažin ar tokia galimybe dažnai pasinaudojama. Per Nacionalinės žemės tarnybos organizuojamus nuomos aukcionus vandens telkinius išsinuomoję žmonės įsipareigoja juos įžuvinti, taip pat moka mokesčius priklausomai nuo vandens telkinio vertės ir kitų charakteristikų. Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjas Donatas Matijoška paaiškino, kad aukcionuose pradinė vandens telkinių kaina nustatoma pagal teisės aktais patvirtintas metodikas. Galutinę vandens telkinio nuomos kainą lemia aukciono dalyvių aktyvumas. Jei daug norinčių nėra, išsinuomoti ežerą galima ir už 15 Eur per metus, jei susidomėjusių daug, kaina gali išaugti ir iki 2000 Eur. Vandens telkinių nuomininkai taip pat įsipareigoja tvarkyti laužavietes, pakrantes, stebėti, ar nedūsta žuvys, pranešti apie brakonierius Agentūrai. Išsinuomotuose telkiniuose be leidimo negalima tik žvejoti, tačiau maudytis ar irstytis valtimi draudimų nėra. Valstybės institucijoms sudėtinga visą parą prižiūrėti vandens telkinius, todėl nuomininkai tampa aplinkosaugininkų bendradarbiais, kurie padeda prižiūrėti, ar tinkamai naudojamasi upėmis ir ežerais.

Nuo įžuvinimo neišsisuks
Besenio ežere žvejojęs ir nuo­mininko išvytas Mindaugas visada žvejoja įsigijęs žvejo bilietą, vyras nemėgsta brakonierių ir sako, kad juos pamatęs nė neabejodamas iškviestų inspektorius. Tačiau Mindaugas suabejojo, ar iš tiesų ežerus išsinuomoję žmonės įžuvina ežerus, gal jie patys žvejoja nuo seno buvusias žuvis, o naujų neįleidžia. Juk nėra jokios duomenų bazės, kurioje viešai būtų paskelbtos išsinuomotų vandens telkinių įžuvinimo ir telkinio žuvingumo tyrimų išvados. Mindaugas sako, kad įsigijęs leidimą žvejoti išsinuomotame ežere, negali būti tikras, ar ten yra vertingesnių žuvų.
E. Kirkliauskas paaiškino, kad galimybių nuomininkams išvengti įsipareigojimų nėra. Žuvininkystės tarnybos specialistai sprendžia, kokių žuvų reikia konkrečiam vandens telkiniui, o įžuvinimas visada vyksta stebint Agentūros inspektoriams. Nuomininkai yra tikrinami pagal sudarytą planą ir jei išsinuomoto telkinio neįžuvina, gauna privalomą nurodymą atlikti įsipareigojimus. Kai įsipareigojimų tyčia nesilaikoma, Agentūra gali nutraukti sutartį, tačiau dažniausiai nuomininkai įsipareigojimų laikosi ir tokių drastiškų sprendimų kaip sutarties nutraukimas dar neteko imtis.
Elektrėnų savivaldybėje yra beveik 30 ežerų, kurie yra išnuo­moti. Pasitikrinti, kurie ežerai savivaldybėje yra išnuomoti ir kas jų šeimininkai, galima Aplinkos ministerijos svetainėje https://alis.am.lt. Šioje svetainėje taip pat galima įsigyti žvejo bilietus, kurie suteikia galimybes žvejoti tiek išnuomotuose, tiek neišnuomotuose vandens telkiniuose. Rugpjūčio 6 d. duomenimis, sąraše yra šie ežerai: Bevardis, Aujėdas, Baka, Beržuolis, Besenis, Briaunis, Dekis, Ešerinis, Galnis, Gelvis, Katiliškė, Lapoja, Monaitis, Monis, Nestrėvantys, Orys, Pakalnis, Sarakas, Šiemetis, Tilvikinis, Vaisietis, 2 Verpiškio ežerai, Zelva, Gackų ežeras.

Privatizuotos pakrantės
Tai, kad negali laisvai žvejoti ežere, nėra tokia jau didelė problema. Didesnė bėda yra ta, kai nuo ežero maudytis susiruošusius žmones veja pakrančių savininkai. Girnakalių sodininkams maudytis ežere niekas nekliudo. Elektrėnų paplūdimys šią vasarą atrodo kaip didelis kurortas, o štai beižioniškiai nebent nuosavuo­se baiseinėliuose ar po vandentiekio žarna atsigaivinti gali. Beižionių seniūnijoje kone visi prieinami paplūdimiai yra privatizuoti. O priei­nami jie tik teoriškai. Praktiškai iki tų vietų nukakti niekas negali, nes sklypų savininkai veja beižioniškius iš savo sklypų, spjaudami į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 10 punktą, kuris sako, kad žemės savininkas turi leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis.
Pakalbintas Beižionių seniūnas Mindaugas Makūnas sako, kad tie, kurie skundžiasi neturintys kur maudytis, tiesiog sutirština spalvas. Privatizuotos pakrantės yra visos Lietuvos problema, ne tik Beižionių seniūnijos. Visoje Lietuvoje sklypų savininkai nenori į savo valdas priimti žmonių, kurie po savęs dažnai palieka netvarką. Pasak M. Makūno, maudytis yra kur – tam, kuo puikiausiai tinka Vaisiečio ar Asono ežerai. Senieji kaimo gyventojai neprieštarauja, kad žmonės maudytųsi jų valdose. Dažniausiai pasimaudyti norinčius veja naujakuriai, kurie pakrantes apsitveria tvoromis ir paleidžia piktus šunis. Taip elgtis savininkus įgalina Saugomų teritorijų įstatymas, kuris gina savininkų interesus. Per pakrantę praeiti galima, o norintiems degintis ar maudytis privalu gauti savininko leidimą.
Beižionių seniūnija – vienintelė savivaldybėje seniūnija, kur nėra įrengtos poilsio zonos prie vandens telkinio. Apie tai, gavę skaitytojų skundus, jau esame keletą kartų rašę, tačiau nei seniūnija, nei savivaldybė šios problemos iki šiol nesprendžia.