Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiandien, liepos 7-ąją, sukanka lygiai 80 metų nuo tos dienos, kai beveik visą Jurbarko senamiestį sunaikino didžiulis gaisras. Dėl šios priežasties miesto paveldas nėra labai gausus, o išlikusių pastatų išvaizda pasikeitusi.
1940 m. liepos 7 d. liepsnos be pastogės liko keli šimtai šeimų. Daugiausiai žydų. Nuostoliai siekė apie 6 milijonus litų. Miestas liko be elektros, nes sudegė ir elektrinė, nuo kurios gaisras ir prasidėjo. Nors šie įvykiai jau tolima istorija, tačiau prie jos dar galima gyvai prisiliesti, išgirsti to metų jurbarkiečių prisiminimus, paskaityti jų rašytus laiškus, kuriuose atsispindi tų dienų sukrėtimas ir jaudulys. Gaila, kad gyvų istorijos liudininkų vis mažėja, bet jų prisiminimų dėka istorinio laikmečio įvykiai nenusėda užmaršties dulkėse.
Apie įsiplieskusį gaisrą primena ir 1940-ųjų liepos 10 dieną jurbarkiečio Stepono Banaičio rašytas laiškas mylimajai Michalinai Kuzmickaitei-Banaitienei, žinomai Jurbarko dailininkei. Tėvelio laiškus mamai tvarkydama šeimos archyvą atrado dukra Rimgailė Johana Rūta Gulbinienė, sutikusi pasidalinti su jų turiniu „Mūsų laiko“ skaitytojams.
„Per karantiną tvarkiau archyvą. Čia tėvelis rašė mamai, ką pamatė sugrįžęs pas tėvus į Jurbarką 1940-ųjų liepos 10-ąją. Tada dar jie nebuvo susituokę, abiejų sutarimu dažnai rašė vienas kitam laiškus (išlikusių tėvelio laiškų išliko per 150). Mama tuo metu atostogavo tėviškėje šalia Dusetų“, – pasakoja vartydama pieštuku rašytą tėvo laišką pasakoja R. Gulbinienė.
„Aktualiausia gaisras. Geriausią vaizdą susidarysi iš šio planelio – skizo. Ne visiškai tiksliai, bet maždaug vaizdą galima susidaryti. Prasidėjo iš elektros stoties. Visa, kur štrichuota – išdegė. Ugnis ėjo prieš vėją! Nemuno gatvė tirščiausiai apgyvendinta. Viskas, kas sudegė, maždaug 200 namų, priklausė žydams. Lietuvių sudegė tik 10 ir tik lūšnos, išskyrus gal vieną geresnę...“, – rašė S. Banaitis, pasakodamas Michalinai apie liepsnų padarytą žalą.
Daugiau apie gaisrą ir liudininkų pasakojimus rasite artimiausiame „Mūsų laike“.