Prienuose bus įamžintas B. Šakovo atminimas

Kaunas

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt

205295

Kadaise Prienų apylinkėse gyveno tūkstančiai žydų, kurie ženkliai prisidėjo prie miestelio plėtojimo ir klestėjimo. Pačiuose Prienuose veikė žydų mokykla, sinagoga, žydai valdė įvairias verslo įmones – čia vyko kultūrinis, socialinis ir religinis gyvenimas. Viena žinomiausių žydų valdomų įmonių Prienuose buvo vietos žydo Lazario Goldbergo įkurta degtinės „Goldberg“ gamykla.

 

Tarpukariu, gamyklą perpirkus B. Šakovui, čia pradėtas gaminti ir midus, o alaus bravoras tapo vienu pelningiausių ir plačiausiai žinomų Prienų verslų. Deja, 1944 m., vokiečiams traukiantis į Vakarus, gamykla susprogdinta. Kaip ir daugelį to meto žydų, tragiškas likimas buvo ištikęs ir patį B. Šakovą.

Šiandien Prienų mieste yra keletas žydų atminimo ženklų, o Joalitos Jurkevičienės ir Jolitos Stačiokaitės iniciatyva planuojama įrengti atminimo lentelę ir pačiam B. Šakovui. Visgi, įgyvendinti idėją, nenukrypstant nuo faktų, nėra taip paprasta, mat įvairiuos šaltiniuose Šakovo vardas nurodomas skirtingai – vienuose dokumentuose jis įvardijamas, kaip Benas, kituose – Bencijonas. Siekiant išsiaiškinti kuo tikslesnius šios asmenybės duomenis, Prienų rajono savivaldybė vasario 8 d. diskusijai pakvietė muziejininkus, visuomenininkus, istorijos tyrinėtojus.

janina-1.jpg

Anot savivaldybės Administracijos direktorės Jūratės Zailskienės, prie Šakovo įamžinimo prisijungė ne tik idėjos autorės, bet ir kiti kraštiečiai. Viena iš jų – Janina Leonavičienė, kuri nuolat uoliai dirba, ieškodama duomenų apie Prienų krašto istoriją ir jos žmones įvairiuose archyvuose. J. Leonavičienei pavyko surasti ir B. Šakovo dokumentus, kuriuose įrašyta ir jo gimimo data – 1886 m.

Tačiau čia iškyla kita problema – 1920 m. B. Šakovui išduotame pase nurodoma, jog pilietis yra vardu Benas, o bažnytinėse knygose įrašytas Bencijono vardas.

Anot idėjos įamžinti B. Šakovo atminimą autorės Jolitos Stačiokaitės, įamžinamas asmuo įvairiuose šaltiniuose gali būti vadinamas skirtingais vardais, tačiau tokiais atvejais reikia remtis patikimiausiu šaltiniu – paso kopija. J. Stačiokaitė yra susipažinusi ir su šios asmenybės KGB tardymo byla, kurioje taip pat Šakovas įrašytas, kaip Benas.

Prienų krašto muziejaus direktorės Lolitos Batutienės teigimu, pats patikimiausias šaltinis galėtų būti gimimo liudijimas, kurio muziejininkai bandė ieškoti Lietuvos istorijos archyve. Be to, L. Batutienės pastebėjimu, Šakovo vardas gali būti ir oficialiai pakeistas, o dokumentai apie vardo keitimą Tarpukario Lietuvoje taip pat yra saugomi, tačiau kol kas atsakymo iš archyvo muziejui gauti nepavyko.

Visgi J. Leonavičienė atkreipė dėmesį į tai, jog sulietuvinti vardą prievartos tikrai nebuvo, mat visa Šakovo šeima, išsiimdama lietuviškus pasus, pasirinko hebrajiškus vardus ir tik jis vienintelis gavo pasą su Beno vardu.

Yra ir kitokia nuomonė. Joalitai Jurkevičienei pavyko susisiekti su žydų istorijos ir jidiš kalbos tyrinėtoja Lara Lempert, kurios nuomone, jeigu gimimo metrikoje nurodomas žydiškas vardas, šiais duomenimis ir reikėtų remtis, mat, kai Nepriklausomoje Lietuvoje buvo sudaromi pasai, vardai galėjo būti ir keičiami.

„Tokių rašytinių paklaidų tikrai gali būti. Manau, kad reikia remtis ekspertų išvadomis. Visi vardai tų žydukų, kurie mokėsi gimnazijoje, yra sulietuvinti. Pavyzdžiui, Jakobas tampa Jokūbu ir t.t. Patikėkite, Tarpukario Lietuvoje lietuvinimo vajaus būta. Amžinas ginčas vyksta ir dėl „Žiburio“ gimnazijos įkūrėjo vardo – Peliksas ar Feliksas? Paprasta tiesa, kai Martišius gimė, F raidės lietuvių kalboje dar nebuvo. Klausimas sudėtingas, bet manau, kad reikia likti prie originalo kalbos“, – mintimis dalijosi ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos istorjos mokytoja Vilija Juodsnukienė, pastebėdama, kad gimnazijoje mokėsi ir Šakovo dukra Marija, kuri taip pat vienuose šaltiniuose randama, kaip Marija Šakovaitė, kituose – Marija Šakovičiūtė.

Prienų rajono savivaldybė taip pat kreipėsi į Kauno žydų bendruomenės pirmininką Gercą Žaką, kuris, kaip sako J. Zailskienė, atsargiai mano, jog Šakovo vardas tikriausiai buvo Bencionas, (net ne Bencijonas), nes tuo metu, kai šis gimė, žydai savo vaikams duodavo tik žydiškus vardus. Be to, žydų bendruomenėje įvairiais laikotarpiais buvo nemažai vyrų, turinčių tokį vardą. Užrašant vardus, juos tranksribuojant, neretai pasitaikydavo klaidų. Gerco Žako nuomone, „Benas“ Šakovo pase galėjo atsirasti ir sulietuvinus Bene (Bene – tai Benciono vardo trumpinys bendraujant. Taip dažniausiai kreipiamasi į Bencionus).

Remtis ekspertų išvadomis siūlė ir Romas Vilčinskas. Jo teigimu, Pasaulyje nėra didesnio autoriteto nei Jidiš kalbos profesorius Dovid Katz, pagal kurį Benas galėtų būti sulietuvintas hebrajiško „Beni-cionas“ variantas.

Išklausius visų argumentų, diskusijos dalyviai priėmė kompromisinį sprendimą – atminimo lentelėje nurodyti du vardus – Bencijonas Benas Šakovas.

J. Jurkevičienės teigimu, toks sprendimas gana teisingas ir istoriškai, mat jis atspindi ir skirtingus Šakovo gyvenimo laikotarpius. Anot kraštietės, įamžinimo lentelėmis to ir siekiama – kad praeiviai sustotų ir pasidomėtų, kas buvo tie žmonės. „Jei vaikai sklaidys tą informaciją, socialiniuose tinkluose ras abu variantus, kurių mes neištrinsime, jie jau yra įėję į tą virtualią erdvę ir tegul ten būna“, – mintimis dalijosi J. Jurkevičienė.

„Galbūt tai nėra tik kompromisas, o šiek tiek tiesos kiekviename iš tų etapų“, – sprendimą komentavo ir R. Vilčinskas.

Rimantė Jančauskaitė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt