PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Gruodžio 4 d. 14:01

Prienų krašto gyventojų laimės indeksas: sunku save realizuoti, bet „nenorėčiau gyventi kitur“

Kaunas

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


109290

Pirmą kartą Lietuvoje pagal Pasaulio laimės indekso metodiką apskaičiuotas Prienų rajono savivaldybės gyventojų laimės indeksas. Nustatyta, kad jis siekia 6,2 balo iš 10-ties.

2019 metų duomenimis Pasaulio laimės indekse Lietuva užėmė 42-ą vietą ir buvo įvertinta 6,15 balo, kai tuo tarpu laimingiausia šalis Suomija – 7,769 balo.

Pagal šį tyrimą galima spręsti apie šalių patrauklumą gyventojams, valstybės gerovę ir ateities perspektyvas. Tyrimas taip pat atskleidžia opiausias sritis, dėl kurių gyventojai jaučiasi prastai, emigruoja.

Lietuvos regionams tuštėjant, Prienų krašto gyventojai yra nusiteikę išties optimistiškai dėl ateities, turi stiprų emocinį ryšį su savo gimtuoju kraštu, jaučiasi fiziškai ir emociškai stiprūs bei pasitikintys savimi, gerai vertina kaimynystę bei bendruomeniškumą. Tai parodė iniciatyvinės kraštiečių grupės „Laimingas Prienų kraštas“ iniciatyva tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Tačiau prastas nuotaikas šiame regione labiausiai lemia žemai vertinamas pragyvenimo lygis, menkos užimtumo galimybės, menkas pasitenkinimas viešosiomis paslaugomis bei galimybių trūkumas savirealizacijai.

Tyrimo rezultatai rodo, jog Prienų rajono savivaldybės gyventojai palankiausiai vertina šio regiono gamtos teikiamus privalumus (43 proc. aukščiausių vertinimo balų). Tačiau 59 proc. apklaustųjų prastai vertino rajono savivaldybės sukurtą dviračių infrastruktūrą – prieniškiai negali aktyviai leisti laisvalaikį pamėgtoje gamtoje, naudojantis pėsčiųjų ir dviračių takais.

Apklausos rezultatai rodo, jog jaunimas, darbingo amžiaus respondentai dažniau pesimistiškai vertina aktyvaus laisvalaikio galimybes regione, jie, tikėtina, būtų pasirengę gauti mokamas paslaugas, jei jos atlieptų jų poreikius.

Prienų regiono gyventojų emocinis ryšys su gyvenamąja vieta yra stiprus bei vertinamas vidutiniškai 6,8 balo iš 10 galimų. Žmonėms svarbu, kad tame pačiame regione gyvena daug jų giminių bei draugų (48 proc. aukštų vertinimo balų). Vienas iš trijų respondentų (35 proc.) visiškai pritarė teiginiui „nenorėčiau gyventi kitur“.

Kultūrinis gyvenimas bei laisvalaikis Prienų rajone dažniau vertinamas teigiamai – vidutiniškai 47 proc. Tačiau prieniškiams trūksta kultūrinių renginių, kurie būtų aktualūs skirtingų grupių gyventojams.

Prienų rajono savivaldybės gyventojai nesijaučia galintys save realizuoti (5,8 balo iš 10). Moterys šias galimybes vertina geriau nei vyrai. Pozityvios nuomonės laikosi vyresni žmonės (60-85 m.) bei aukščiausias pajamas turintys regiono gyventojai (701-1000 EUR vienam šeimos nariui).

Jaunimas (14-29 m.) ir bedarbiai dažniau teigė, kad savęs nerealizuoja Prienų regione.

Prienų rajono savivaldybėje yra 41 proc. respondentų patenkintų savo dirbamu darbu. Dažniau tai vadovaujantį darbą dirbantys ir laisvai samdomi darbuotojai.

Bet du iš trijų (76 proc.) respondentų mano, kad Prienų rajono savivaldybėje yra sunku rasti darbą. Darbininkai ir jaunimas dažniau nurodė, kad darbe jie negali realizuoti savo gebėjimų.

Vertinant pragyvenimo lygį regione labiau pesimistinės pozicijos laikosi pensinio amžiaus žmonės, bedarbiai. Jaunimas, aukštąjį išsilavinimą įgiję prieniškiai bei užimantieji aukštesnes pozicijas savo pragyvenimo lygį vertina palankiai.

41 proc. respondentų, iš kurių dažniausiai yra vadovaujančias pareigas užimantys, aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, pozityviau vertina savo emocinę ir fizinę sveikatą ir teigia, kad apskritai yra patenkinti savo gyvenimu.

Kalbėdami apie viešąsias paslaugas žmonės pesimistiškiausiai vertino infrastruktūros pritaikymą neįgaliesiems (4,5 balo iš 10).

Prieniškiai dažniausiai džiaugiasi savo kaimynais (42 proc. skyrė aukščiausius vertinimo balus). Vyresnio amžiaus respondentai (60-85 m.) dažniau nurodė manantys, jog sudėtingoje situacijoje sulauktų pagalbos iš savo kaimynų.

Vertindami ateities perspektyvas Prienų regiono gyventojai dažniausiai nurodė besitikintys labiau tvarkomų Nemuno pakrančių, daugiau steigiamų turistinių ir aktyvaus poilsio zonų (8,8 balo iš 10). Turizmo suaktyvinimo statistiškai dažniau tikisi vyresnio amžiaus respondentai (60-85 m.).

Vidutinių ir aukštesnių pajamų žmonės (501-700 EUR vienam asmeniui) viliasi, jog savivaldybėje bus kuriama daugiau edukacinių/mokomųjų programų vaikams ir suaugusiems.

ELTA