Prie­var­tau­to­jas ir au­ka – 1:0?

Šiauliai
Andrius Tverijonas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

„Prieš nu­ken­tė­ju­siuo­sius nuo sek­sua­li­nės prie­var­tos eg­zis­tuo­ja pro­tu ne­su­vo­kia­ma stig­ma tiek iš vi­suo­me­nės, tiek iš tei­sė­sau­gos dar­buo­to­jų“, – sa­ko Ko­vos su pre­ky­ba žmo­nė­mis ir iš­nau­do­ji­mu cent­ro (KOP­ŽI) pro­gra­mos „Prieš sek­sua­li­nę prie­var­tą“ koor­di­na­to­rė Ber­na­de­ta Dums­ky­tė. Pa­si­ro­do, kad bū­tų nu­trauk­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, nu­ken­tė­ju­sia­jai už­ten­ka su­pai­nio­ti nu­si­kal­ti­mo vie­to­je ka­bė­ju­sių užuo­lai­dų raš­tus.

Pa­ty­ru­sių­jų sek­sua­li­nę prie­var­tą pa­sau­lis su­griū­va

Tai – ne ab­sur­diš­kas pa­vyz­dys, o fak­tas, ku­rį B. Dums­ky­tė ap­ti­ko nag­ri­nė­da­ma nu­trauk­tus iki­teis­mi­nius ty­ri­mus dėl sek­sua­li­nės prie­var­tos: „Pir­mi­niuo­se pa­ro­dy­muo­se mer­gi­na tei­gė, kad pa­tal­po­je, ku­rio­je ji bu­vo iš­prie­var­tau­ta, užuo­lai­dos bu­vo su lan­ge­liais. Ant­ri­niuo­se pa­ro­dy­muo­se, ku­rie duo­da­mi po sa­vai­tės, kar­tais ir dar vė­liau, ji sa­kė, kad užuo­lai­dos bu­vo ki­to­kių raš­tų. Kaip su­pran­tu, to pa­ka­ko, kad pa­ro­dy­mai bū­tų lai­ko­mi ne­nuo­sek­liais, o iki­teis­mi­nis ty­ri­mas – nu­trauk­tas.“

Apie ne­nuo­sek­liais va­di­na­mus pa­ro­dy­mus su sek­sua­li­nės prie­var­tos au­ko­mis dir­ban­ti B. Dums­ky­tė tu­ri sa­vo nuo­mo­nę. „Jei­gu ka­da nors esa­te pa­puo­lę į ava­ri­ją, ži­no­te, kad po to ir ran­kos dre­ba, ir su eis­mo įvy­kio dek­la­ra­ci­ja su­si­tvar­ky­ti sun­ku, ir gat­vė, ku­rio­je įvy­ko ava­ri­ja, stai­ga pa­si­mirš­ta – nors šim­tą kar­tų pro ją va­žia­vo­te. O čia dau­giau nei ava­ri­ja – pa­ty­ru­sių­jų sek­sua­li­nę prie­var­tą pa­sau­lis su­griū­va. Trau­ma to­kia di­de­lė, kad per pir­mi­nius pa­ro­dy­mus su­si­kaup­ti, o per ant­ri­nius at­pa­sa­ko­ti vis­ką ly­giai taip pat, bū­ti nuo­sek­liam, yra la­bai sun­ku“, – įsi­ti­ki­nu­si ji.

Ty­rė­jai pa­rū­po au­kos si­jo­no il­gis

Sek­sua­li­nę prie­var­tą pa­ty­ru­sius as­me­nis KOP­ŽI dar­buo­to­jos ly­di į ap­klau­sas. Jų me­tu cent­ro spe­cia­lis­tes ne­re­tai ste­bi­na ty­rė­jų el­ge­sys. „Pa­vyz­džiui, yra bu­vęs toks at­ve­jis, kai ty­rė­ja klau­sia nu­ken­tė­ju­sio­sios: „Ar ne­ma­nai, kad tau taip nu­ti­ko to­dėl, kad ta­vo si­jo­nas bu­vo per trum­pas?“ Jei­gu nu­ken­tė­ju­sio­ji at­sa­ky­tų „Taip“, tai bū­tų pa­kan­ka­mai sva­ri prie­žas­tis įro­dy­ti, kad nu­si­kal­ti­mą pa­da­ręs žmo­gus nė­ra kal­tas, bu­vo iš­pro­vo­kuo­tas“, – pa­sa­ko­ja B. Dums­ky­tė.
Prie­kaiš­tai, kad au­kos ga­lė­jo bū­ti at­sar­ges­nės ir su­tau­py­ti pa­rei­gū­nams lai­ko, pa­sak koor­di­na­to­rės, gir­di­mi pa­kan­ka­mai daž­nai. „Pa­žįs­ta­me ty­rė­jų, ku­rie tu­ri tam tik­rą išanks­ti­nį po­žiū­rį. Mes kal­ba­mės su jais, ban­do­me paaiš­kin­ti. Įvar­dy­ti šiuos ty­rė­jus pa­var­dė­mis bū­tų nee­tiš­ka, bet jei­gu ma­ty­si­me, kad jų po­žiū­ris ne­si­kei­čia, im­si­me vie­šin­ti“, – sa­ko B. Dums­ky­tė.

Tie­sa, ji pri­du­ria, kad ten­ka bend­rau­ti ir su em­pa­tiš­kais, var­dan nu­ken­tė­ju­sių­jų dir­ban­čiais pa­rei­gū­nais: „Aš tik­rai ne­ban­dau pa­sa­ky­ti, kad vi­si ty­rė­jai blo­gi, o vi­si iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl sek­sua­li­nės prie­var­tos nu­trauk­ti be rei­ka­lo. Tik­rai bū­na at­ve­jų, kai žmo­nės ap­kal­ti­na­mi ne­tei­sė­tai – no­rint pa­si­pel­ny­ti ir pan. Bet kol kas Lie­tu­vo­je įsta­ty­mai vei­kia taip, kad ge­riau ap­si­gin­ti ga­li kal­ti­na­ma­sis, esant rei­ka­lui, jam ski­ria­mas vals­ty­bės ad­vo­ka­tas. Au­ka prie­šin­gai – sa­ve at­sto­vau­ti tu­ri pa­ti, o ad­vo­ka­tą sam­dy­ti iš sa­vų lė­šų.“

Nut­rauk­ta dau­giau nei pu­sė iki­teis­mi­nių ty­ri­mų

Šiuo me­tu spe­cia­lis­tė nag­ri­nė­ja nu­trauk­tus iki­teis­mi­nius ty­ri­mus, KOP­ŽI ži­no­mus dar nuo 2001 m., kai cent­ras va­di­no­si Lie­tu­vos „Ca­ri­tas“ or­ga­ni­za­ci­jos pro­gra­ma „Pa­gal­ba pro­sti­tu­ci­jos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms“.
Mi­nė­tų ty­ri­mų nė­ra daug, to­dėl B. Dums­ky­tė vi­lia­si, kad rak­tu į kur kas gau­ses­nį tei­sė­sau­gos or­ga­nų ar­chy­vą taps pro­jek­tas su Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­tu. Drau­ge su ins­ti­tu­to at­sto­vais KOP­ŽI pla­nuo­ja ana­li­zuo­ti nu­trauk­tus iki­teis­mi­nius ty­ri­mus dėl sek­sua­li­nės prie­var­tos, iš­siaiš­kin­ti, kur yra di­džiau­sios įsta­ty­mų spra­gos, ką bū­tų ga­li­ma pa­keis­ti.

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros duo­me­ni­mis, Šiau­lių ap­skri­ty­je dėl nu­ken­tė­ju­sių pil­na­me­čių nuo 2012 m. iki šių me­tų lie­pos 1 d. pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 149 str. (Iš­ža­gi­ni­mas), 150 str. (Sek­sua­li­nis prie­var­ta­vi­mas), 151 str. (Pri­ver­ti­mas ly­tiš­kai san­ty­kiau­ti) pra­dė­ta 115 iki­teis­mi­nių ty­ri­mų. Dau­giau nei pu­sė iš jų – 73, nu­trauk­ti.

Ne­pil­na­me­čių sta­tis­ti­ka pa­na­ši. Tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu dėl sek­sua­li­nės prie­var­tos pra­dė­ti 107 iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. Iš jų 54 jau baig­ti, 43 nu­trauk­ti, o li­kę yra su­stab­dy­ti ar­ba šiuo me­tu at­lie­ka­mi.

Pra­si­tar­si – už­mu­šiu

B. Dums­ky­tė pri­me­na, kad ne­ma­ža da­lis sek­sua­li­nę prie­var­tą pa­ty­ru­sių žmo­nių ap­skri­tai ne­si­krei­pia į tei­sė­sau­gą. „Su nu­ken­tė­ju­siai­siais tu­ri­me ge­rą ry­šį. Iš pra­džių, kai kal­ba­me, jie aiš­ki­na, kad nie­ko neat­si­ti­ko ar­ba kad neat­si­me­na sa­vo už­puo­li­ko. Po 2–3 mė­ne­sių žmo­gus pra­de­da at­vi­rau­ti, pri­si­pa­žįs­ta, kad jam bu­vo pri­gra­sin­ta: jei pra­si­tar­si, už­mu­šiu ta­ve ar­ba ta­vo šei­mos na­rius“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Kar­tais ne­pri­rei­kia ir to. Au­koms, ypač mo­te­rims, gra­si­ni­mus „at­sto­ja“ kal­tės jaus­mas: bu­vau ne taip ap­si­ren­gu­si, ga­lė­jau griež­čiau pa­sa­ky­ti „Ne“ ir t. t.