Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pakruojo rajono savivaldybės nuotr.
Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt
Atėjus šiltajam metų laikotarpiui aktyviai laiką leidžiame gamtoje. Būnant prie vandens telkinių negalima pamiršti ir svarbių reikalavimų bei ribojimų.
LR specialiųjų žemių naudojimo įstatymas 99 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai mažesniu, negu nurodyta, atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose. Už tokį neatsakingą privažiavimą prie pat vandens telkinio numatyta atsakomybė pagal ANK 264 str. – įspėjimas arba bauda asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų devyniasdešimt eurų. Kaip rodo praktika, aktyvūs žvejai, maudynių ištroškę asmenys ar šiaip aktyviai laiką leidžiantys poilsiautojai nepaiso šių ribojimų ir yra linkę ne atvažiuoti prie vandens telkinio, o į jį įvažiuoti.
Kitas svarbus ribojimas – negalima važiuoti per brastas, kurios, vadovaujantis Kelių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, pripažįstamos kelių dalimis. Konkrečiu atveju sulaukta daug pranešimų dėl Steigviliuose esančios brastos, tačiau tiek pagal Kelių direkcijos, tiek pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateikiamus duomenis ši brasta nėra kelio dalis ir kelio trumpinti nevalia, nes už tai numatyta administracinė atsakomybė. Pamiršta tikroji brastos paskirtis, jo atsiradimo istorija bei praktika –per brastas važiuodavo arkliai, o ne motorinės transporto priemonės, todėl ši senųjų laikų „privilegija“ turėtų būti pamiršta.
Visi pastebėjome, kad vasaros tampa vis karštesnės, vandens lygis vandens telkiniuose mažėja. Todėl didelius vandens kiekius iš paviršinių vandens telkinių linkę semti asmenys turėtų suklusti, nes tam irgi yra taikomi apribojimai. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos apraše numatyti bendrieji aplinkos apsaugos reikalavimai vandens išgavimui, taikomi visiems vandens naudotojams iš paviršinių vandens telkinių išgaunantiems ar planuojantiems išgauti vandenį. Leidimus, kuriuos išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, privalo turėti naudotojai, išgaunantys ar planuojantys išgauti 103 m ar daugiau vandens per parą (didžiausias paros vandens paėmimas) stacionariosiomis ir (ar) mobiliosiomis vandens išgavimo priemonėmis iš upės, kurios vidutinis debitas mažesnis kaip 0,5 m3/s, ir (ar) mažesnio kaip 5 ha ploto nepratekamo vandens telkinio (nepratekamo ežero, dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio) ir (ar) mažesnio kaip 3 ha ploto pratekamo vandens telkinio; išgaunantys ar planuojantys išgauti vandenį mobiliosiomis vandens išgavimo priemonėmis iš didesnio debito ar ploto paviršinių vandens telkinių, nei nustatyta. Minėtas Tvarkos aprašas netaikomas išgaunant ar planuojant išgauti vandenį iš dirbtinių nepratekamų paviršinio vandens telkinių, įrengtų naudotojo sklype.
Erika Junevičienė
Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė