Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Prezidentūros nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Svarbiausios kultūros integravimo į sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos bei švietimo sritis kliūtys ir galimi jų sprendimo būdai aptarti ketvirtadienį Prezidentūroje vykusiame Kultūros forume „Tarpsektorinis bendradarbiavimas: kultūros indėlis švietime, socialinėje, sveikatos apsaugoje“.
Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu į diskusiją susirinko Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų, Sveikatos apsaugos ministerijų, taip pat Vyriausybės, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, kultūros bendruomenės atstovai.
„Kultūros sektoriaus kuriamas turinys prasmingai prisideda prie individo ir visuomenės gerovės kūrimo, stiprina socialinę sanglaudą, taip pat kuria ir ekonominę naudą. Daugelis esamų kompleksinių ekonominių, socialinių, sveikatos iššūkių galėtų būti sprendžiami sėkmingiau, jei glaudžiau bendradarbiautų kultūros ir kiti atitinkami sektoriai“, – teigė prezidentas, pasidžiaugęs, kad šį – trečiąjį Kultūros forumą – jau galima vadinti eiliniu.
Pagal Prezidentūros pranešimą, forumo dalyviai pasidalino vertinimais apie jau sukurtas kultūros sektoriaus bendradarbiavimo su kitais sektoriais priemones, jų rezultatus ir veiksmingumą, o ypač – apie tęstinumo ir nuoseklumo trūkumą.
Vienas tarpsektorinio bendradarbiavimo pavyzdžių Lietuvoje – kultūros pasas. Tai nuo 2018 m. Kultūros ministerijos kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinama priemonė, leidžianti mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose. Anksčiau vykę projektai ir programos – tai „Kūrybinės partnerystės“, įtraukusios moksleivius, pedagogus ir kultūros bei kūrybinio sektoriaus veikėjus, taip pat „Menas žmogaus gerovei“, kuriuo buvo siekiama atverti profesionaliojo meno praktiką kuo platesnei visuomenei.
Pasak prezidento, apmaudu, kad šie gerieji pavyzdžiai dažnai priklauso nuo laikino projektinio finansavimo ir sunkiai įsitvirtina kaip viešųjų institucijų ilgalaikė praktika. Vis dar vyrauja siauras institucinis mąstymas, trūksta konkrečių tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmų, ypač kalbant apie bendrą priemonių administravimą ir finansinių išteklių valdymą.
Prezidentas ir jo komanda domėjosi ekspertų siūlymais, kokios galėtų būti sukurtos ir plėtojamos naujos ir novatoriškos tarpinstitucinės priemonės, kurios užtikrintų efektyvų viešųjų išteklių panaudojimą ir labiau įtrauktų kultūrą į ilgalaikės naudos visuomenei kūrimą. Forumas tapo puikia proga prie bendro stalo susėsti valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus atstovams, akis į akį išsakyti savo įžvalgas ir problemas.
Renginio dalyviai pabrėžė, kad trūksta bendradarbiavimo rengiant specialistus, kurie gebėtų derinti įvairių sektorių poreikius. Sutarė, kad tarp sektorių reikalinga egzistuojančių iniciatyvų inventorizacija ir sinchronizacija, siekiant išvengti dubliavimosi ir konsoliduoti lėšas.
Šalies vadovas pareiškė viltį, kad šis Kultūros forumas bus vienas iš prasmingų kelių, padėsiančių prieiti prie bendro tikslo – kultūros kaip prioritetinės ir integralios politikos srities principo įtvirtinimo realybėje.
ELTA
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
