Prezidentūra: tai, kad Rusija po susitarimo pasirašymo bombardavo Odesos uostą, nėra kažkoks siurprizas

Prezidentūra: tai, kad Rusija po susitarimo pasirašymo bombardavo Odesos uostą, nėra kažkoks siurprizas
Lietuva
Youtube stop kadras.
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius tvirtina, kad tai, jog kitą dieną po to, kai buvo pasirašyti dokumentai, įpareigojantys leisti iš Ukrainos jūra išvežti grūdus, Rusija bombardavo Odesos uostą, neturėtų stebinti. Pasak jo, Lietuva nebūdama susitarimo dėl grūdų viena iš dalyvių nesiimama aktyviai aiškinti susitarimo, tačiau Rusijos parašo ir žodžio vertė nėra didelė.

„Tai, kiek Rusija vertina savo žodį dokumente su Turkija, pamatėme kitą dieną, kai jie subombardavo Odesos uostą. Turbūt tai nėra kažkoks siurprizas, vertinant žodį, parašą, jo svorį, vertę valstybės, kuri pradėjo karą, bet palaukime, pažiūrėsime. Tai yra labai svarbus klausimas, jeigu pavyktų Ukrainai atblokuoti šį kanalą, tai būtų labai svarbus dalykas“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė J. Neverovičius.
 
Jis aiškino, kad grūdų transportavimas iš Ukrainos per Lenkiją į Klaipėdos uostą veikia vis geriau. Anot jo, jau yra atvažiavę 19 traukinių su žemės ūkio produkcija, ir taip pat atsirado kryptis iš Lietuvos į Ukrainą per Lenkiją, kai mūsų įmonės veža į Ukrainą kurą cisternomis.
 
„Su laiku matosi, kad ta logistinė grandinė veikia vis geriau, geležinkeliai sugeba valdyti srautus ir atitinkamai suteikti prioritetą. Tai yra svarbus procesas užtikrinant krovinių gabenimo alternatyvą ukrainiečiams“, – sakė prezidento patarėjas.
 
J. Neverovičius taip pat tikino, kad Lietuva nesiims inicijuoti galimo ukrainietiškų grūdų pervežimo geležinkeliu per Baltarusiją. Pasak jo, tai turėtų būti pačių ukrainiečių sprendimas.
 
„Lietuva jokiu būdu pati nesiims nei inicijuoti, nei spręsti to klausimo. Patys ukrainiečiai turi nuspręsti, kokiomis sąlygomis, kada ir ar tai daryti, dėl Rusijos faktoriaus Baltarusijos valstybėje“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
 
ELTA primena, kad praeitą penktadienį Rusija ir Ukraina su Jungtinėmis Tautomis (JT) bei Turkija pasiekė susitarimą dėl milijonų tonų grūdų eksporto iš karo alinamos šalies.
 
Tarpininkaujant JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, ir Rusija, ir Ukraina Stambule atskirai pasirašė atitinkamą susitarimą. Ukraina prieš karą buvo viena svarbiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų.
 
Dėl karo Ukraina negalėjo eksportuoti apie 20 mln. tonų grūdų.
 
JT duomenimis, susitarta dėl humanitarinio koridoriaus tarp Ukrainos ir Bosforo – Juodąją ir Viduržemio jūras jungiančio sąsiaurio. Eksportą prižiūrės bendras koordinavimo centras Stambule, kuriam priklausys JT, Rusijos ir Ukrainos, taip pat Turkijos atstovai.
 
Be to, šalys susitarė, kad į Ukrainą plaukiantys laivai pradžioje bus tikrinami Stambule, jog būtų įsitikinta, kad jie negabena ginklų. Dar viena kontrolė Turkijoje numatyta, kai jau iš Ukrainos plaukiantys laivai norės palikti Juodąją jūrą. Bus siekiama įsitikinti, kad jie plukdo tik grūdus. Tai buvo viena Rusijos sąlygų.
 
Laivai humanitariniame koridoriuje ir uostai, iš kurių gabenami grūdai, negalės būti puolami. Šis punktas Niujorke interpretuojamas taip, kad šiose strategiškai svarbiose vietose, pavyzdžiui, Odesos uoste, faktiškai turės galioti paliaubos.
 
Susitarimas pradžioje galios keturis mėnesius.
 
Tačiau, jau kitą dieną į Rusija paleido 4 raketas „Kalibr“ į Ukrainos Odesos uostą. Ukrainos oro gynyba dvi raketas numušė, o kitos dvi pataikė į uostą, bet ne į jame saugomus grūdus, kuriuos ruošiamasi eksportuoti, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Redakcija rekomenduoja