Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
„Rusijos gynybos išlaidos niekada nebuvo tos, kurios buvo (viešai – ELTA) skelbiamos. Jos visada buvo didesnės“ – „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
„Žiniasklaidos pranešimas apie tai, kad Rusija nuo 4 iki 6 procentų didins BVP gynybos išlaidas... Tai reiškia, kad išlaidos bus daug didesnės nei 6 procentai“, – teigė jis, pažymėdamas, kad tokias išlaidas tiek Rusija, tiek Kinija dažniausiai slepia.
„Tam, kad jie (kariniai biudžetai – ELTA) atrodytų kuo mažesni, kad nesukeltų įtampos. Bet skaičiai yra dideli“ – pridūrė patarėjas.
Vertindamas tokią situaciją prezidento patarėjas sakė manąs, kad Rusija patirtus nuostolius pačios sukeltame kare prieš Ukrainą gali atstatyti anksčiau, nei buvo manyta. Todėl, akcentavo K. Budrys, Lietuva turi pasiruošti.
„Tai priminimas, kad mes neturime laiko ilgiems svarstymams, mes turime savo pajėgas auginti adekvačiai“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Rusija ketina kitais metais savo gynybos išlaidas padidinti beveik 70 proc. Jos per metus turėtų augti daugiau kaip 68 proc. iki beveik 10,8 trln. rublių (apie 106 mlrd. eurų), ketvirtadienį Maskvoje pranešė Finansų ministerija. Gynybos išlaidos tada sudarytų apie 6 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Agentūros AFP skaičiavimu, Rusijos gynybos išlaidos 2024 m. bus maždaug tris kartus didesnės už išlaidas švietimui, aplinkosaugai ir sveikatos apsaugai kartu sudėjus.
Taip Rusija pabrėžia savo ryžtą tęsti puolimą Ukrainoje. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ženklų gynybos išlaidų didinimą argumentavo „hibridiniu karu, kuris prieš mus kariaujamas“.
Nuo invazijos pradžios praėjusiais metais Rusija padidino ginklų gamybą ir, nepaisant aukštos infliacijos ir silpno rublio, daug investavo į savo karinį aparatą.
Rusijos centrinis bankas neseniai įspėjo dėl ekonomikos augimo sulėtėjimo antrajame pusmetyje. Rublis nuo metų pradžios prarado apie 30 proc. savo vertės dolerio atžvilgiu. Pagrindinės to priežastys yra didelės karinės išlaidos ir dėl Vakarų sankcijų negautos pajamos iš naftos ir dujų pardavimo Europai.