Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
LRP nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Prezidentas, įgyvendindamas gerovės valstybės principus savo vykdomoje politikoje, tikrai siekia mažinti pajamų nelygybę. Būtent per apmokestinimo bazę ir dydį mažiausiai uždirbantiems. Prezidentas siūlo, kad nuo kitų metų neapmokestinamas pajamų dydis turėtų būti didinamas ne mažiau, kaip šimtu eurų ir būti ne mažesnis, už 640 eurų“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Ji aiškino, kad lygiagrečiai reikia kalbėti ir apie minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą. Anot I. Segalovičienės, prezidentas mano, kad reikia laikytis Trišalėje taryboje sutartos formulės dėl MMA didinimo.
„Mes turėtume, prezidento nuomone, laikytis tos sutartos formulės, pagal kurią Lietuvos bankas paskaičiuoja ir pasiūlo dydį, šiandien matome, kad tai būtų maždaug 19 proc. augimas. Be jokios abejonės, suprasdami neapibrėžtą situaciją, kaip kompromisas galėtų būti MMA didinimas per du kartus kitų metų eigoje, tačiau labai svarbu laikytis susitarimų ir maksimaliai depolitizuoti MMA formulę“, – sakė prezidento patarėja.
ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė rugpjūčio pabaigoje tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, iki 800 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200–ais eurų, iki 740 eurų.
Tokį siūlymą palaiko Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK).
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija tvirtina, kad MMA dydis, kurį vasaros pradžioje įvardijo Lietuvos bankas, turėtų minimali riba ir apie mažesnį dydį negali būti kalbos.