Prezidentūra abejoja ar dvejopos paskirties prekių eksporto kontrolę turėtų vykdyti Lietuvos atstovybės

Lietuva

Prezidentūra. / Marius Morkevičius/ELTA

Dominykas DatkūnasŠaltinis: ELTA

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė abejoja ar dvigubos paskirties prekių patikros vykdymas per Lietuvos diplomatines atstovybes užsienio šalyse yra efektyvus sprendimas. Jos teigimu, sankcijų įgyvendinimas nėra Užsienio reikalų ministerijos atsakomybėje.

„Bendrai kai kalbame apie sankcijas tai taip, sankcijų koordinavimas yra užsienio politikos dalis ir mūsų Užsienio reikalų ministerijos dalis. Kai kalbame apie sankcijų įgyvendinimą, tai sankcijos įgyvendinamos labai konkrečiose srityse“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Skaisgirytė.

„Sakyčiau, tie, kurie prie to (sankcijų įgyvendinimo – ELTA) prisiliečia yra Lietuvos muitinė, Lietuvos bankas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kurios rėmuose yra komisija, duodanti leidimus tų prekių eksportui – tai yra tos institucijos, kurios labai konkrečiai dirba su ekonominiais ir prekybiniais klausimais“, – aiškino ji.

Prezidentūros atstovė sutinka, kad sankcionuojamų prekių patikra turi būti atliekama, o dėl konkrečių sprendinių susitarti turės užsienio reikalų bei ekonomikos ir inovacijų ministrai.

„Man atrodo, kad atitinkami ministrai šią savaitę turėtų susitikti ir tartis, kokios išeitys čia yra galimos, nes faktas, kad reikia išrišti šitą klausimą ir kaip galima greičiau. (...) Manyčiau, kad čia yra išeitis sutvarkyti šitą dalyką ir tų klaidų toliau nebedaryti“, – pažymėjo ji.

Primenama, kad gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.

Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

Viešojoje erdvėje pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.

Kaip praėjusią savaitę žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.

Tiesa, politikas patikslino, kad dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimas bus ne atšaukiamas, bet tikslinamas, siekiant aiškiau nustatyti apribojimą karui galimas panaudoti prekes transportuoti oru.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt