Prezidento rinkimų sėkmę bandančio kartoti E. Vaitkaus laukia didesnė konkurencija

Lietuva

Eduardas Vaitkus / Andrius Ufartas/ELTA

Greta ZulonaitėŠaltinis: BNS

320371

Giedrą rugsėjo dieną ant suoliuko prie Šalčininkų savivaldybės prisėdusi pensinio amžiaus moteris tebedvejoja, kas geriausiai atstovautų jai Seime.

Ji pati, kaip ir didesnė dalis šio lenkiško krašto Pietryčių Lietuvoje, per prezidento rinkimus pavasarį balsavo už mediką Eduardą Vaitkų, tačiau nežino, ką palaikys po kelių savaičių renkant parlamentą.

„O va dabar ir nežinau. Tiek naujo“, – BNS sakė atsisakiusi prisistatyti lenkė.

E. Vaitkus Šalčininkuose renkant prezidentą gegužę gavo 40 proc. balsų – daugiausiai visoje Lietuvoje iš visų savivaldybių.

Beveik tiek pat rinkėjų jį palaikė ir rusų gausiame Visagine, o Vilniaus rajone E. Vaitkus sulaukė beveik 20 proc. gyventojų paramos.

Daugelį politikos stebėtojų nustebinusį pasirodymą medikas bando pakartoti rinkimuose į Seimą.

Jis veda Lietuvos liaudies partijos sąrašą, bet jame nėra nė vieno šios partijos nario – tik E. Vaitkaus komandos žmonės.

Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, panašaus pasirodymo E. Vaitkui pakartoti nepavyks, o ir Seimo rinkimuose dalyvauja daugiau, anot ekspertų, į jį panašių veikėjų, jau įsitvirtinusių nacionalinėje politikoje.

Naujienų agentūra BNS tęsia straipsnių ciklą, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Jame įvairiais pjūviais apžvelgiamos su būsimuoju balsavimu susijusios tendencijos, populiariausių partijų pažadai ir pristatytos pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos.

Tomaszewskis garantuotas pergale Šalčininkuose

Maždaug dešimčia kilometrų nuo Šalčininkų yra nutolęs Didžiųjų Sėlų kaimas – vieta, kurioje per prezidento rinkimus E. Vaitkus gavo 60 proc. balsų.

Nors iki parlamento rinkimų liko vos kelios savaitės, ženklų apie juos šiame kaime vos vienas. Tiek pat ir norinčiųjų apie tai kalbėti – dauguma BNS sutiktų Didžiųjų Sėlų gyventojų nesutiko papasakoti, už ką rengiasi balsuoti.

„Matot gi stendą“, – paklaustas, už ką balsuos Seimo rinkimuose, atsakė 46-erių Janas, parodęs į ant vieno iš gyvenamųjų namų tvoros pakabintą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidato į Seimą plakatą.

Šalčininkų–Vilniaus vienmandatėje apygardoje ši partija kelia buvusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus kandidatūrą.

„Visada už lenkus“, – nurodė lentpjūvėje dirbantis vyras.

Šioje vienmandatėje kandidatuoja ir E. Vaitkus, tačiau čia jau septynerius Seimo rinkimus iš eilės renkami LLRA-KŠS atstovai.

2020-ųjų rinkimuose Šalčininkuose buvo išrinkta Beata Pietkiewicz. 2016 ir 2012 metais čia laimėjo Leonardas Talmontas, o 2008, 2004 ir 2000 metais – partijos lyderis europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis.

1997 metais per pakartotinius parlamento rinkimus daugiausia balsų surinko tuometinis Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Janas Senkevičius.

LLRA-KŠS vietos kitai politinei jėgai Šalčininkuose neketina užleisti ir per šiuos Seimo rinkimus.

„Galime lažintis, kad mūsų pozicijos bus tokios, kad mes laimėsime dvejose apygardose iš pirmo rato – Nemenčinėje (...) ir Vilniaus–Šalčininkų“, – BNS sakė W. Tomaszewskis.

„Šansai gerokai prastesni“

Politologų nuomone, E. Vaitkaus sąrašo galimybės perlipti 5 proc. kartelę daugiamandatėje apygardoje ir patekti į parlamentą – menkos.

„Manau, kad tie šansai yra gerokai prastesni negu, kad būtų galima spėti iš prezidento rinkimų rezultatų, nes, pirmiausia, su Lenkų rinkimų akcija reikės šį kartą konkuruoti, kai tuo tarpu aną sykį nereikėjo“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.

„Aišku, šiaip bendrai konkurencija yra didesnė, sakykime, su tuo pačiu taikos šūkiu einančių partijų yra, kurios jau pasimokė iš Vaitkaus sėkmės ir bando perimti jo strategijas“, – kalbėjo politologė, turėdama omenyje Viktoro Uspaskicho vedamą Taikos koaliciją.

Profesorės prognozę patvirtina ir patys Šalčininkų rajono gyventojai.

BNS žurnalistei per tris valandas, praleistas Šalčininkų rajone, taip ir nepavyko rasti nė E. Vaitkaus rėmėjo.

84-erių Leonarda Subačienė BNS sakė balsuosianti už W. Tomaszewskį ir jo partiją.

„Jis Šalčininkų vadas turbūt yra“, – kalbėjo pensininkė.

„Man labai padarė gero, manęs nenuskriaudė“, – pridūrė ji.

Balsą už LLRA-KŠS atiduoti žada ir teisininkas Viktoras Valiukevičius.

„Aišku, simpatijos lemia ir tai, kad čia lenkų kraštas ir galvoju, kad jie atstovauja kol kas mūsų interesams“, – BNS sakė 39-erių vyras.

Išbandymas LLRA-KŠS

Pasak A. Ramonaitės, dėl E. Vaitkaus dalyvavimo parlamento rinkimuose sumažės LLRA-KŠS įprastai gaunamų balsų, o Šalčininkų–Vilniaus vienmandatėje apygardoje gali prireikti antrojo turo.

„Čia toks išbandymas Lenkų rinkimų akcijai, kuri turėjo savo labai lojalų, stabilų elektoratą ir tam tikras priemones, kaip užsitikrinti tą elektorato lojalumą“, – sakė profesorė.

„Aš kažkaip linkusi manyti, kad vis dėlto Vaitkus bus antras pasirinkimas jiems, o ne pirmas“, – kalbėjo ji.

Anot politologės, didelio palaikymo Šalčininkų rajone gegužę E. Vaitkus sulaukė dėl to, kad LLRA-KŠS nekėlė savo kandidato į prezidentus.

„Aišku, yra kitas momentas, kad Vaitkus iš principo surinko gana stabiliai nemažą balsų kiekį ir kitose vietovėse“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Panašiai E. Vaitkaus sėkmę per prezidento rinkimus aiškino ir W. Tomaszewskis.

„Mes neturėjome savo kandidato, tai žmonės balsavo pagal savo sprendimus. Niekas ten rinkimų nelaimėjo“, – teigė LLRA-KŠS lyderis.

Vis dėlto, anot A. Ramonaitės, pernelyg didelių išvadų iš prezidento rinkimų kampanijos daryti nereikėtų.

„Jeigu paimsime ankstesnius rinkimus, tai visada lenkų tautybės žmonės dažniausiai balsuodavo už mūsų specifinėje kairės-dešinės skalėje tokią pačią kairiausią partiją. Tą, kuri labiausiai nutolusi nuo Tėvynės sąjungos ir yra tokios geopolitiškai labiau kitos orientacijos negu pagrindinės partijos“, – teigė profesorė.

„Jeigu buvo kadaise, pavyzdžiui, Kazimiera Prunskienė su Valdu Adamkumi, tai jie balsavo už Prunskienę, jeigu Rolandas Paksas kovojo, tai jie balsavo už Paksą“, – sakė ji.

A. Ramonaitės teigimu, E. Vaitkaus pergalė Šalčininkuose LLRA-KŠS būtų didelis sukrėtimas.

„Šalčininkai visada buvo tvirtovė, absoliučiai nenugalima“, – kalbėjo profesorė.

Pergalės nesiekia, skleis gerąją žinią

Pats E. Vaitkus sakė pergalės rinkimuose nesiekiantis.

„Pergalė reiškia kažką nugalėti. Aš negaliu nugalėti Lietuvos žmonių ir tokio tikslo nekeliu sau ir niekada nekėliau“, – BNS sakė medikas.

Savo užduotimi rinkimuose jis laiko evangelijos – gerosios žinios – skleidimą.

Politiniai oponentai ir ekspertai laiko E. Vaitkų prorusišku kandidatu, tačiau šis tvirtina norintis pasakyti, kad „Lietuva neparduodama ir neparsiduoda: nei Rytams, nei Vakarams“.

Toks yra ir sąrašo rinkimų šūkis.

„Jokio skirtumo, ar praeisime (5 proc. kartelę rinkimuose – BNS), ar nepraeisime. Svarbu žmonėms paskelbti evangeliją ir Lietuvos kryptį“, – kalbėjo E. Vaitkus.

„O kokia ta evangelija? Tai pirmas punktas sakoma, kad Lietuva nebebus daugiau parduodama, nes mus pardavinėjo ir pardavė nuo pat pradžios“, – teigė kandidatas į Seimą.

E. Vaitkus kalbėjo besitikintis sulaukti paramos iš pusės milijono Lietuvos gyventojų.

„Aš sprendžiu iš to, ką suskaičiavo mano oponentai – visa ta sisteminė valdžia. Jie pateikė skaičius, kad yra nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. Lietuvos žmonių, kurie pritaria Vaitkaus vizijai ir mintims“, – kalbėjo jis.

Medikas pirmajame prezidento rinkimų ture gavo 7,31 proc. arba 104 tūkst. rinkėjų balsų ir liko penktas iš aštuonių kandidatų.

Šalčininkuose siūlys alternatyvą

Buvęs kandidatas į prezidentus sakė Šalčininkų vienmandatę apygardą pasirinkęs neatsitiktinai – ketina pasiūlyti alternatyvą iki šiol balsavusiems už LLRA-KŠS.

„Čia specialiai. Aš esu lietuvis šimtaprocentinis. Jokio ryšio su lenkų kalba neturiu ir nemoku tos lenkų kalbos. Sąmoningai ir specialiai einu į tokią vietą“, – teigė E. Vaitkus.

Vis tik jis pridūrė Šalčininkų rajoną pasirinkęs „truputėlį atsižvelgdamas“ ir į prezidento rinkimų rezultatus.

Medikas teigė pirmą sykį Šalčininkuose apsilankęs šių metų rugsėjo viduryje, kai mieste vyko derliaus šventė.

„Nustebau, kaip man ten patiko“, – kalbėjo jis.

Kadangi Lietuvos liaudies partija negauna valstybės biudžeto dotacijų, rinkimų kampaniją ji vykdo iš gautų aukų. Jų skaičius, kaip nurodoma Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje, šiuo metu siekia 5 tūkst. eurų. Tokį skaičių įvardija ir E. Vaitkus.

Iš surinktų aukų Liaudies partija išleido 50 tūkst. tiražo laikraštį, kurį E. Vaitkus dalino ir Šalčininkų derliaus šventėje.

Paklaustas, kaip dar panaudojo surinktus pinigus, jis atsakė, kad „pinigų nėra daugiau“.

Medikas teigė neorganizavęs daug susitikimų su rinkėjais, nes to padaryti nespėja.

Lietuvos liaudies partijos rinkimų programoje įrašytas senaties termino korupciniams nusikaltimams panaikinimas, Seimo nario atšaukimo mechanizmo sukūrimas, padidintų mokesčių atšaukimas, valstybinio banko įsteigimas, valdžios privilegijų panaikinimas.

E. Vaitkaus sąrašas taip pat žada „pranešti, ar gyva Garliavos mergaitė“.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt