Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA
„Užimtųjų skaičiai, tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, bei jų struktūra rodo, kad prilyginti vienas prie vieno individualios veiklos ir darbo santykių tikrai negalima. Todėl, atitinkamai, ir bazinio tarifo pakėlimas dirbantiems savarankiškai iki 20 proc., kai dabar yra 15 proc., prezidento nuomone, tikrai nėra protingas dalykas. Taip yra taikomasi į mažas ir vidutines pajamas uždirbančią vidurinę klasę“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
„Kalbant gerovės valstybės principu, vidurinės klasės stiprinimas turi būti mūsų tikslas. Ir tai (mokesčių reforma - ELTA) neatitinka prezidento gerovės valstybės vizijos“, – tvirtino ji.
Tuo pat metu prezidento patarėja paminėjo, kad didesnis progresyvumo taikymas asmenims uždirbantiems dideles pajamas yra pagirtinas.
„Tikrai sveikiname siekį tvarkyti mokestinį arbitražą ir numatyti progresyvumą būtent aukštų pajamų rėžiuose“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.