Prezidento darbo dienos Kauno regione akcentas – turizmo plėtros galimybės

Kaunas

Kartu su Prezidentu ir Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu Nemunu plaukė Birštono, Prienų ir Kauno rajonų savivaldybių merai N. Dirginčienė, A. Vaicekauskas, V. Makūnas ir Kauno miesto vicemeras M. Jurgutis.

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt

141126

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas stiprinti Lietuvos regionų ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, pirmadienį darbo dieną praleido Birštone.

Šalies vadovas susitiko su aštuonių Kauno regiono savivaldybių vadovais – Birštono miesto, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais ir Kauno miesto vicemeru, su kuriais aptarė aktualiausias viso regiono temas ir gilinosi į atskiroms savivaldybėms tenkančius iššūkius, diskutavo ir apie Prezidento inicijuotą Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris didintų savivaldybių savarankiškumą, suteiktų joms daugiau galių ir leistų kasmet sutaupyti bent kelis šimtus milijonų eurų.
Kauno regiono tarybos pirmininkė, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, pristačiusi regiono išskirtinumą bei regiono patrauklumo didinimo perspektyvas, kartu su kolegomis merais šalies vadovui pateikė ir spręstinų klausimų, susijusių su aplinkosauga, kelių rekonstrukcija, ikimokyklinio ugdymo prieinamumu, vandentvarkos projektais, ligoninių finansavimu, nykstančiais dvarais, kitais kultūros paveldo objektais.
„Deja, savivaldybės nesulaukia pakankamai dėmesio iš kai kurių ministerijų pusės, liūdnai juokauja, kad Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundų, nes tiesiogiai už problemas atsakingos institucijos nenorėjo arba nerado tam laiko. Tikiuosi, kad ledai pajudės, ir išspręsime tuos klausimus, kam kartais reikia tik šiek tiek politinės valios“, – po susitikimo žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje sakė Prezidentas.
Šalies vadovas su patarėjais Kauno regione ypač domėjosi vietos ekonomiką galinčio išjudinti turizmo plėtros galimybėmis, todėl susitikime su šio sektoriaus atstovais – viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, kultūros objektų, sveikatinimo ir kitų paslaugų teikėjais bei turizmo informacijos centrų darbuotojais – aptarė turizmo situaciją Lietuvoje po pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, regiono patrauklumo didinimo galimybes.

Turizmo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jam suteikiamos pagalbos priemonės startuoja lėtai. Turizmo sektoriaus atstovai ypač kritikavo neadekvačiai biurokratizuotą INVEGOS veiklą. Pasak Prezidento, pasitikėjimą valstybe mažina per ilgai trunkantys procesai ir neefektyvūs įgyvendinimo mechanizmai, todėl būtent jiems tobulinti reikia daugiausia dėmesio. „Reikia kokybiško dialogo – išgirsti sektoriaus tikruosius poreikius ir rasti konsensusą ne tik dėl to, ką padarysime, bet kada ir kaip tai bus padaryta. Tai svarbu ir kalbant apie trumpalaikes priemones, ir brėžiant ilgesnio laikotarpio strateginius tikslus“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Prezidento teigimu, Lietuva tik labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą. Pagal turizmo indėlį į BVP ar užsienio turistų skaičių vienam gyventojui Lietuva atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos. Šiais metais baigiasi LRV turizmo plėtros programos laikotarpis ir netrukus bus tvirtinamas Nacionalinis pažangos planas. „Turime galimybę proveržiui, tad kviečiu turizmo sektorių konstruktyviai įsitraukti, kad būsima strategija siektų realių pokyčių ir būtų nuosekliai įgyvendinama“, – ragino Prezidentas.
Valstybės vadovas akcentavo ir būtinybę regionams, užsibrėžusiems siekti turizmo ekonominės krypties, sutelkti jėgas. „Turime griauti įsivaizduojamas sienas tarp savivaldų, regionų, centrų ir institucijų, nes keliaujantiems žmonėms nėra svarbu, kur yra savivaldos ribos ar kam priklauso tam tikras objektas – valstybei, savivaldybei ar verslui. Svarbu, kad būtų siūloma patraukli programa, skatinanti keliautojus kuo ilgiau pasilikti regione. Tam yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas“, – teigė Prezidentas. Pavyzdžiui, norint išnaudoti muziejų ir kitų kultūros įstaigų potencialą kurti didesnę socialinę, pažintinę ir pilietinę pridėtinę vertę bei lanksčiau reaguoti į paklausą, jie turėtų būti įveiklinti, reikėtų daugiau skirtingų savivaldybių koordinavimosi, įtraukiant į šiuos procesus ir privatų verslą. Geras kooperavimosi pavyzdys – neseniai Kauno rajono, Kazlų rūdos ir Prienų savivaldybių organizuoti bendri autobusų maršrutai. Anot Prezidento, atėjo laikas peržengti siauras teritorines ribas ir siekti jas peržengiančios naudos gyventojams.
ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento lėšos suteikia galimybių esminiams pokyčiams Lietuvos ekonomikai, taip pat ir turizmo sektoriui. Ilgalaikiai strateginiai projektai, kaip kad skrydžių skatinimo programa, užtikrins geresnį Lietuvos susisiekimą ir didins keliaujančiųjų srautus.
Diskutuojant apie rajono išskirtinumą, kaip sakė N. Dirginčienė, buvo kalbėta ir apie ypač mūsų kraštui jautrią Valstybinės reikšmės kelio Alytus–Kaunas rekonstrukciją, Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų įstatymo priėmimo būtinumą. Šis inicijuojamas įstatymas leistų apibrėžti kurortų ir kurortinių teritorijų politiką, jos įgyvendinimą, vystymosi sąlygas, mokestinę biudžeto formavimo bazę ir sukurtą bendrą teisinį pagrindą.
Spaudos konferencijos metu paklaustas apie Sveikatos apsaugos ministerijos bandymus rajonines ligonines paversti slaugos ligoninėmis, mažinant aktyviąsias paslaugas, Prezidentas pripažino, kad tai nėra teisingiausia politika. Jo nuomone, sprendžiant rajoninių ligoninių statusą, svarbiausiais kriterijais turėtų būti žmonių sveikata ir greitai bei teisingai suteiktos paslaugos „čia, vietoje ir laiku“.
Prezidentas kartu su keturių savivaldybių vadovais bei Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu plaukė laivu Nemunu, kur apžiūrėjo upės ruožą ir aptarė keleivinės, pramoginės ir krovininės laivybos gaivinimo galimybes, Nemuno aukštupio valymo finansavimo klausimus.
Šalies vadovo teigimu, vidaus vandens keliai yra perspektyvi alternatyva apkrautam sausumos transportui, pasižyminti didesniu saugumu ir mažesne aplinkos tarša. Laivybos Nemunu atgaivinimas pagyvintų ir vandens turizmą bei skatintų smulkųjį ir vidutinį verslą.
Siekiant aktyvinti laivybą Nemunu, būtina imtis priemonių neeksploatuojamam upės ruožui valyti, pašalinti sąnašas ir povandenines kliūtis, rekonstruoti neprižiūrėtas bunas, o pakrantėse įrengti reikalingą infrastruktūrą – prieplaukas, krantines, privažiavimus ir traukos objektus krante.  
Prezidentas labai teigiamai įvertino savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos bendradarbiavimą bei Susisiekimo ministerijos iniciatyvą dėl Nemuno vagos tvarkymo ir laivybos gaivinimo. Pasak jo, naujoje 2021–2027 m. finansinėje ES perspektyvoje, kurioje Lietuvai ženkliai padidės ES parama, tikrai galima dalį šių lėšų panaudoti turizmo ir krovininio transporto Nemunu potencialo išvystymui.
Darbo diena Birštone – jau šeštoji, kurią valstybės vadovas praleido ne sostinėje, o išvykęs į regionus, norėdamas tiesiogiai prisiliesti prie savivaldybių aktualijų.
Parengta pagal Prezidento komunikacijos grupės parengtą pranešimą ir spaudos konferencijoje išsakytas mintis

Nuotraukos iš Prezidentūros galerijos

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt