Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.LTŠaltinis: Etaplius
Šiluvos piligrimų informacijos centre šalies vadovas susitiko su Kauno arkivyskupu metropolitu Kęstučiu Kėvalu, Raseinių rajono meru Arvydu Nekrošiumi, Raseinių savivaldybės atstovais, Šiluvos piligrimų centro vadove Silvija Čižaite-Rudokiene.
Susitikime aptartas regioninės kultūros politikos ir piligriminio turizmo potencialas, Šiluvos, kaip piligrimystės ir kultūrinės plėtros centro regione, vizija.
Prezidentas pažymėjo, kad Šiluvos, pirmosios Vatikano pripažintos Marijos apsireiškimo vietos Europoje, kompleksas yra svarbus ne tik Raseinių rajonui, bet ir visai Lietuvai – kaip šalies istorinės, kultūrinės, religinės tapatybės ženklas ir kaip piligriminio turizmo objektas. Sėkminga tokių centrų plėtra gali esmingai prisidėti prie socialinės, kultūrinės, ekonominės atskirties mažinimo.
„Nepaprastai svarbu, kad Šiluvos bendruomenė, Kauno arkivyskupija, Raseinių savivaldybė aktyviai skleidžia Šiluvos – piligrimystės ir kultūrinės plėtros centro – viziją. Šios ypatingos Lietuvos vietos vertingumas turėtų būti įtvirtintas ir vietos bei nacionalinės politikos instrumentuose – strategijose ir plėtros planuose. Šiluva ir kiti panašūs Lietuvos religiniai–turistiniai objektai turi būti žinomi visame pasaulyje. Turime tinkamai panaudoti didelį Lietuvos piligriminio turizmo potencialą“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje kol kas trūksta aiškiai identifikuotos regioninės kultūros politikos, todėl, Kultūros ministerijai rengiant Kultūros politikos pagrindų įstatymą, nepaprastai svarbu išgirsti regionų ir savivaldybių balsą bei pasiūlyti šios srities reguliacinius instrumentus.