Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, Seimas pakeitimus pasiūlė atsižvelgęs į Prezidento pasiūlytas ir su socialiniais partneriais aptartas korekcijas. Pasak šalies vadovo, įteisinus privalomus nacionalinius pasiekimų patikrinimus, svarbu jų rezultatus naudoti tikslingai, užtikrinant lygiavertes sąlygas kiekvienam vaikui siekti kuo aukštesnio išsilavinimo.
Svarstydamas Švietimo įstatymo keitimų projektą, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas atsižvelgė į griežtą Prezidento poziciją atsisakyti pagrindinį išsilavinimą įgijusių vaikų skirstymo į profesines ir bendrojo ugdymo mokyklas.
Šalies vadovo nuomone, visuotinis vidurinis ugdymas privalo būti garantuotas visiems pagrindinį išsilavinimą įgijusiems mokiniams, o pagrindinį išsilavinimą įgijęs asmuo turi pats priimti sprendimą, pasirinkdamas tolesnį mokymosi kelią. Nuoseklus mokinių pasiekimų vertinimas ir stebėjimas turi užtikrinti individualią mokymosi pagalbą spragoms užpildyti, pereinant iš vieno ugdymo lygmens į kitą. Ypač svarbu užtikrinti pagalbą mokiniams iš socialiai pažeidžiamos aplinkos, kad jie galėtų siekti kuo geresnio išsilavinimo.
Prezidentas sveikina Seimo sprendimą atsižvelgti į raginimus stiprinti bendrojo ugdymo kokybę profesinio mokymo sektoriuje, nustatant, kad tai taps vienu iš kriterijų formuojant profesinio mokymo programų pasiūlą šalies mokiniams.
„Laukiamų pokyčių švietime galime pasiekti tik įtraukdami į sprendimų priėmimo procesus švietimo bendruomenes, socialinius partnerius. Švietimo kokybė būtina, kuriant gerovės Lietuvą, užtikrinant mūsų šalies socialinės, ekonominės bei kultūrinės plėtros pažangą“, – pabrėžė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, siekiant švietimo kokybės, būtina užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų deramą mokymą nustatytiems išsilavinimo reikalavimams pasiekti.
„Pagrindinį išsilavinimą įgijusių vaikų skirstymas į skirtingų tipų mokyklas būtų nepriimtinas“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad Seimui pavyko rasti balansą tarp mokinio pareigos gerai mokytis ir pagalbos priemonių numatytiems rezultatams pasiekti.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį buvo nutarta, kad Švietimo įstatymo pataisos nuo 2024−2025 mokslo metų numatys privalomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ne tik dešimtoje, bet ir ketvirtoje bei aštuntoje klasėse. Patikrinimų šeštoje klasėje atsisakoma.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
