Prezidentas pateikė Seimui socialdemokrato G. Palucko kandidatūrą į premjerus (PAPILDYTA)

Lietuva

Gintautas Paluckas / Marius Morkevičius/ELTA

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA.LT

329749

Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui svarstyti socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrą į ministrus pirmininkus.

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir atsižvelgdamas į trijų politinių partijų išreikštą valią sudaryti valdančiąją koaliciją, teikiu Gintauto Palucko kandidatūrą į Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas“, – iš parlamento plenarinių posėdžių salės pranešė G. Nausėda.

„Nors iššūkių laukia išties nemažai, tikiu, kad Gintauto Palucko motyvacija, jo patirtis ir ministrų komanda, kuri bus suformuota, leis su pagarba išgirsti visus Lietuvos žmones, o jų problemas pripažinti ir atliepti. Tikiu konstruktyviu ir dialogu grįstu darbu. To nuoširdžiai linkiu mums visiems“, – dėstė jis.

Akcentavo šalies saugumo stiprinimo svarbą

Pateikdamas G. Palucko kandidatūrą prezidentas įvardino ir esminius naujajai Vyriausybei keliamus lūkesčius. Tarp esminių prioritetų G. Nausėda įvardino saugumą.

„Aktualiausias šių dienų klausimas – Lietuvos ir visos Europos saugumas. Privalome toliau remti Ukrainą, užtikrinti įsipareigojimus partneriams ir stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas. Būsimai Vyriausybei teks greitai, tiksliai ir kokybiškai įgyvendinti pasiektus susitarimus, taip pat tinkamai ir laiku aprūpinti mūsų karius“, – teigė G. Nausėda.

„Gynybos finansavimo klausimas šiandieną nebėra diskusijų klausimas – tai konkreti užduotis būsimai Vyriausybei ir valdančiajai daugumai. Mūsų šalies taip pat laukia išskirtinė atsakomybė. Pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai – Lietuvos lyderystė gali lemti pasaulinės reikšmės strateginius sprendimus. Turime galimybę būti dar geriau girdimi Europoje ir už jos ribų“, – pabrėžė jis.

Visgi, pasak prezidento, Lietuvos saugumas taip pat yra ir stipri ekonomika bei stiprūs žmonės.

„Nors laukiame tolesnio veržlaus augimo, ši prielaida gali ir nepasitvirtinti. Todėl būsimai Vyriausybei teks užduotis ryžtingai įgyvendinti teisingesnę mokesčių politiką, užtikrinti geresnę finansavimo prieigą verslui, plėsti eksporto rinkas, skatinti investicijas “, – sakė prezidentas.

„Dar vienos „Teltonikos“ istorijos tiesiog neturi ir negali būti. Reikės išjudinti ir smarkiai atsiliekančias nuo grafiko ES investicijas“, – pridūrė jis.

Tarp Vyriausybės uždavinių įvardino ir dėmesį šeimų stiprinimo politikai

G. Nausėda savo kalboje akcentavo ir šeimų stiprinimo politikos svarbą.

„Toliau augant ekonomikai augs ir valstybės finansai, didės žmonių pajamos, tačiau vien to neužteka. Privalome jau dabar reaguoti į demografinius pokyčius. Būsimai Vyriausybei teks kurti modernią šeimų stiprinimo politiką, gerinti senjorų padėtį, užtikrinti kontroliuojamą migraciją, o kovai su atskirtimi naudoti visą turimą priemonių arsenalą“, – sakė jis.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad daug rūpesčių kelia ir sveikatos paslaugos.

„Didelės eilės ir atstumai iki sveikatos priežiūros įstaigų, gydytojų trūkumas, mažai prienami inovatyvūs vaistai, silpna prevencija“, – problemas sveikatos sektoriuje vardino G. Nausėda.

„Oficialios deklaracijos, kad Lietuvoje sveikatos apsauga nemokama vis labiau prasilenkia su realybe. Būtini skubūs pokyčiai“, – pridūrė jis.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad nei mokytojų, nei mokinių ir jų tėvų netenkinta dabartinė švietimo būklė.

„Būsimai Vyriausybei teks uždavinys atkurti švietimo bendruomenės ir visuomenės pasitikėjimą. Bus reikalingi gerai parengti, pamatuoti ir į švietimo kokybę bei regionų skirtumus orientuoti sprendimai“, – teigė prezidentas.

Iš naujojo Ministrų kabineto tikisi ir didesnio dėmesio šalies infrastruktūrai, regionams

Šalies vadovas akcentavo, kad būsimoji Vyriausybė dėmesį turės skirti ir prastėjančios šalies infrastruktūros gerinimui.

„Ypatingą dėmesį reikės skirti ir prastėjančiai šalies infrastruktūros būklei. Būsima Vyriausybė turės ryžtingai spręsti Lietuvos kelių, tiltų ir kitos infrastruktūros problemą. Ir toliau būtina išlaikyti strateginę energetikos nepriklausomumo kryptį. Žalumas ir tvarumas turi išlikti Lietuvos energetikos, susisiekimo, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ašimi“, – sakė G. Nausėda.

„Galiausiai kviečiu stiprinti mūsų regionus, siekiant tolygios jų plėtros ir vienodo paslaugų bei gyvenimo lygio Lietuvai reikalinga bendra, koordinuota ir aiški atsakomybe grįsta nacionalinė, regioninė politika“, – pabrėžė jis.

Antradienį vykstančio posėdžio metu iš tribūnos prisistatė ir pats kandidatas tapti premjeru. Vėliau socialdemokratas atsakys į Seimo narių klausimus.

Po prisistatymo ministro pirmininko kandidatūra bus perduodama svarstyti Seimo narių frakcijoms.

Kaip numato įstatymas, parlamentarai turi apsispręsti dėl premjero kandidatūros ne vėliau kaip per savaitę nuo jo prisistatymo. Galutinį sprendimą Seimas turėtų priimti ketvirtadienį.

Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Jei Seimas patvirtins G. Palucko kandidatūrą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.

Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

G. Paluckas pakeitė dėl premjeravimo persigalvojusią V. Blinkevičiūtę

G. Paluckas – ne pirmasis socialdemokratų pasirinkimas į Vyriausybės vadovus. Į šias pareigas iš pradžių projektuota Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Politikė buvo patikinusi, jog sėkmės atveju vadovautų Vyriausybei. Visgi, po antrojo Seimo rinkimų turo europarlamentarė ėmė kalbėti dviprasmiškai ir galiausiai pranešė atsisakanti tapti premjere. LSDP prezidiumas šią pareigą pavedė politinės jėgos vicepirmininkui G. Paluckui.

Vasarą prezidentas G. Nausėda LRT televizijai buvo įvardijęs G. Palucką kaip tinkamą pretendentą užimti Ministrų kabineto vadovo pareigas.

Tiesa, praėjusį pirmadienį, negailėjęs kritikos LSDP sprendimui formuoti valdančiąją daugumą su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, prezidentas pabrėžė, kad G. Paluckas turės atsakyti į kylančius klausimus, susijusius su jo praeitimi ir buvusiu teistumu.

2012 m. Lietuvos aukščiausiasis teismas buvo konstatavęs, kad G. Paluckas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, piktnaudžiavo tarnyba. Politiko teistumas jau yra išnykęs.

Pirmadienį prezidentas buvo susitikęs su pretendentu tapti premjeru. Pasak paties G. Palucko, pokalbio metu su G. Nausėda buvo aptartos potencialios kandidatūros į būsimos Vyriausybės Ministrų kabinetą.

Kadenciją baigianti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę grąžino įgaliojimus prezidentui. Šis savo ruožtu pavedė Ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas tol, kol bus paskirta naujoji Vyriausybė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt