Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
R. Dačkaus nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Penktadienį, Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) lyderiais. Susitikime aptarti pilietybės išsaugojimo, lituanistinio švietimo, grįžtančios Lietuvos, lietuvybės puoselėjimo klausimai.
Prezidentas su PLB atstovais aptarė referendumą dėl daugybinės pilietybės, kuris turėtų įvykti 2024 m. kartu su Prezidento rinkimais. Šalies vadovas akcentavo, kad pilietybės išsaugojimas ir daugybinės pilietybės įteisinimas lieka vienu svarbiausių uždavinių ir kad turime aktyviau dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje skatindami mūsų rinkėjų pilietinį aktyvumą.
„Kviečiu visas pasaulio lietuvių bendruomenes aktyviai įsitraukti tiek didinant pilietinį aktyvumą diasporoje, tiek vykdant švietėjišką kampaniją Lietuvoje", – sakė šalies vadovas ir pabrėžė, kad yra svarbu susiderinti tinkamą referendumo formuluotę ir išspręsti iki galo balsavimo internetu galimybes, pirmiausia Pasaulio lietuvių apygardoje.
Susitikime skirta dėmesio lituanistinio švietimo klausimams aptarti. Šalies vadovas akcentavo, kad nors užsienyje veikia daugiau nei 200 lituanistinių mokyklų, neoficialiais duomenimis, tik 6 proc. užsienyje augančių lietuvių vaikų sistemingai mokosi kalbos ir Lietuvos istorijos.
Šalies vadovas pabrėžė lituanistinių mokyklų mokytojų, mokyklų kūrėjų pasišventimą steigiant ir išsaugant lituanistines mokyklas, perduodant paveldėto ryšio su Lietuva vertybę jaunajai kartai ir pažymėjo, kad lituanistinės mokyklos ne tik padeda diasporos vaikams išlaikyti ryšį su Lietuva, o grįžus į Lietuvą integruotis, bet ir skatina burtis suaugusiųjų bendruomenes, tampa svarbiu lietuvybės centru, telkia tautiečius bendrai lietuviškai veiklai.
Susitikime taip pat kalbėta apie valstybės santykį su išeivija, kultūrinius projektus, lietuvybės palaikymą ir skleidimą.