Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roberto Dačkaus nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas tradiciją rengti išvažiuojamąsias darbo dienas regionuose, ketvirtadienį su komanda lankosi Marijampolėje. Vizitą šiame mieste valstybės vadovas pradėjo nuo apsilankymo senosiose jo kapinėse, kur padėjo gėlių ant Sausio 13-osios Laisvės gynėjo Rimanto Juknevičiaus kapo.
Vėliau vyko susitikimas su Marijampolės regiono savivaldybių merais. Jame kalbėta apie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą. Primintina, jog dar 2019 m. vykusiame Prezidentūros inicijuotame Regionų forume nepakankamą savivaldos finansinį savarankiškumą merai įvardino kaip vieną kertinių regionų vystymosi stabdžių.
2020-aisiais Regionų forume pavyko sutelkti politines partijas pasirašyti memorandumą dėl savivaldos savarankiškumo stiprinimo. „Praėjusių metų pabaigoje pats pateikiau Seimui teisėkūros iniciatyvą dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo ir savivaldybių skolinimosi galimybių praplėtimo. Ties šiuo projektu glaudžiai dirbame su Lietuvos savivaldybių asociacija, kviečiu visus toliau dirbti kartu, kalbėti vienu balsu, siekiant konstitucinio įstatymo pataisos plataus palaikymo Seime. Praktika rodo, kad bendros pastangos galiausiai duoda teigiamą rezultatą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas priminė, kad darbo dienų regionuose metu išgirdus savivaldybių bendrus rūpesčius Prezidentūra inicijavo reikiamus įstatymų pakeitimus dėl neproporcingai didelio savivaldos finansinio įnašo (tvarkant gatvių apšvietimą ir pan.), kai reikia iškelti esančias oro linijas ar jas perkelti po žeme.
Prezidento iniciatyva Susisiekimo ministerija parengė kelių finansavimo sistemos pertvarką, kuri padidina visoms savivaldybėms skiriamą lėšų dalį (vidutiniškai daugiau kaip 20 proc.), depolitizuoja lėšų skirstymą, numato trimetę Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatą ir suteikia daugiau savarankiškumo pačioms savivaldybėms, supaprastina lėšų skirstymą. Pertvarką praėjusių metų pabaigoje patvirtino Seimas.
Šalies vadovas pasidžiaugė, jog Seime pagaliau pajudėjo tiesioginių merų rinkimų įteisinimas. „Padrąsinome Seimą ir Vyriausybę, kad būtų sustabdyta dėl migrantų antplūdžio įvesta nepaprastoji padėtis, kas tapo trukdžiu imtis Konstitucijos pataisų. Tai leido įvykdyti sėkmingą pirmąjį Seimo balsavimą iš dviejų būtinų keičiant Konstituciją. Kitas balsavimas numatomas pavasario sesijos pradžioje“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pranešė ir gerą žinią Kazlų Rūdai. Šiam miestui kartu su Krašto apsaugos ministerija labai rūpi kelias „Kazlų Rūda–Višakio Rūda“, vedantis į karinį poligoną. Prezidentas informavo, jog trečiasis jo rekonstrukcijos etapas bus pradėtas šiais metais.
Susitikime su merais taip pat aptartos COVID-19 pandemijos valdymo ir vietos ekonomikos aktualijos, planuojamos švietimo ir sveikatos reformos. Susitikime dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis, Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška, Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka.
Popiet Prezidentas dar susitiks su Marijampolės regiono verslo atstovais, aptars verslui aktualius klausimus bei verslo konkurencingumo didinimo ir sąlygų investicijoms gerinimą. Kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene šalies vadovas lankysis Trečiojo amžiaus universitete ir bendraus su senjorais jų gerovės užtikrinimo temomis. Socialinė gerovė neapsiriboja tik skurdo mažinimu ir gaunamomis pajamomis, labai svarbi gerovės prielaida yra žmonių sveikata. Pandemija, perteklinis mirtingumas parodė, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių sveikatai reikia skirti gerokai didesnį dėmesį. 2020 m. beveik trečdalis 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų Lietuvoje savo sveikatą vertino blogai. Vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė būnant 65 m. Lietuvoje yra 6,4 metai, t. y. beveik dvigubai mažesnė nei Europos Sąjungoje.