Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gitanas Nausėda (kairėje) ir Andrius Kubilius. Julius Kalinskas/ELTA
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA.LT
Praėjusį ketvirtadienį šalies vadovas pasirašė Vyriausybės pateiktą dekretą, kuriuo pritarė A. Kubiliaus kandidatūrai į eurokomisarus.
Pats A. Kubilius yra teigęs, kad iki prezidento patvirtinimo nebuvo susitikęs su G. Nausėda ir neaptarė jo perspektyvų Europos Komisijoje (EK).
Kitą savaitę šaukiamoje neeilinėje sesijoje Seimas turėtų apsispręsti dėl A. Kubiliaus kandidatūros į EK.
Anksčiau viešojoje erdvėje daugiausiai diskutuota dėl galimos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros į eurokomisarus. Visgi, Eltai jis sakė sulaukęs informacijos, jog prezidentas jo kandidatūrai nepritartų. G. Landsbergis leido suprasti, kad tam įtakos galėjo turėti ir ankstesni konfliktai su Prezidentūra – vadinamasis „Operos fantomo“ skandalas.
Savo ruožtu Prezidentūra ne tik atmetė užsienio reikalų ministro kaltinimus, bet ir pabrėžė, jog G. Nausėda „išgelbėjo“ konservatorių lyderį nuo „baisaus pažeminimo“. Prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono teigimu, buvo kone akivaizdu, kad į eurokomisarus pretendavusio G. Landsbergio palaikyti nenorėjo ne tik opozicija, bet ir valdantieji.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.