PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Sausio 16 d. 19:22

Prezidentas apie Holokaustą: galime tik įsivaizduoti, kiek kartų netekome

Klaipėda

LRP/ R. Dačkaus nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


113942

Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Litvakų atminimo sode ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galima tik įsivaizduoti, kiek kartų šalis ir pasaulis neteko dėl Holokausto.

„Šiandien galbūt ne daugelis bėra gyvų žmonių, kurie išgyveno Holokaustą, ir mes tik galime įsivaizduot, kiek mes netekome, kiek kartų po to gyvensiančių mes netekome, nes visos jos galėjo prisidėti ir prie Lietuvos, ir prie viso pasaulio raidos“, – lankydamas Plungės rajone esantį atminimo sodą sakė šalies vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad šis sodas – įtaigiai įgyvendinta unikali idėja, įamžinanti gausias žydų bendruomenes, kurios gyveno Lietuvoje.

„Unikali idėja, įgyvendinta tikrai įtaigiai, ji įamžina tas gausias žydų bendruomenes, gyvenusias Lietuvoje, ir kartu parodo, kiek daug jos davė mums“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvos teritoriją primenančiame sode įamžinti ir garsūs litvakai, kilę iš Lietuvos.

„Iš tų žmonių, kurie kilo iš Lietuvos, aš dabar į kairę pasižiūriu, matau Dovydą Volfsoną – žmogų, kuris davė pavadinimą Izraelio valstybės pinigams, nes šekelis, kaip paaiškino man sodo šeimininkas, buvo sionistų organizacijos mokestis taip vadinamas – šekeliu, ir kuomet susikūrė žydų valstybė, ji perėmė šitą pavadinimą“, – sakė šalies vadovas.

„Hermanas Kalenbachas – Mahatmos Gandžio artimas draugas, kilęs iš Rusnės. Vėlgi, žmogus, daręs didelę įtaką Mahatmai Gandžiui“, – teigė jis.

„Iš tikrųjų, neeilinė bendruomenė, kuriai lenkiu galvą ir kartu su jais apgailestauju, nors turbūt tai nėra tinkamas žodis, tiesiog liūdžiu ir išgyvenu tą tragediją, kuri įvyko prieš daugybę metų, bet turbūt ir šiandien ji tebėra kaip ta atvira kraujuojanti žaizda“, – pridūrė prezidentas.

G. Nausėda taip pat sakė, kad derėtų suteikti litvakams galimybę įsitraukti į Lietuvos gyvenimą.

„Aš manau, kad šiandieniniai litvakai, tegul ir išsibarstę po visą pasaulį, jie iš tikrųjų jaučia tą emocinį ryšį su mūsų šalimi. Daug iš jų lankosi Lietuvoje, džiaugiasi mūsų laimėjimais, išgyvena dėl galbūt tam tikrų ar nesėkmių, kurias mes galbūt padarėme per tuos 30 nepriklausomybės metų, bet visi jie yra neabejingi mūsų gyvenimui, pagal galimybes norėtų įsitraukti į tą gyvenimą ir aš manau, kad mes privalome jiems suteikti tokias galimybes, nes būtų tiesiog nemoralu atstumti gerą valią, kurią demonstruoja šitie žmonės Lietuvos atžvilgiu“, – tvirtino G. Nausėda.

Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. čia gyvenusių žydų.

Pasikrauna teigiama energija

Apibendrindamas savo darbo dieną Plungės rajone, šalies vadovas teigė matantis regionuose atgimstantį tikėjimą savo ateitimi.

„Įspūdžiai patys geriausi, pirmiausia tuo, kad aš matau mūsų įvairiuose Lietuvos regionuose atgimstantį tikėjimą savo ateitimi, tai labai pakrauna mus, visą komandą, teigiama energija“, – Plungės rajone esančiuose Alsėdžiuose surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Jis ketvirtadienį Plungėje susitiko su Telšių regiono merais, susitiko su regiono bendruomenėmis.

„Jeigu prieš kurį laiką buvo galima išgirsti tik nusiskundimus, problemas, bėdas, natūralu, kad tokių nusiskundimų ir šiandien yra, bet per tai matai, kita vertus, ir kitą pasaulio pusę, kuomet žmonės džiaugiasi, kad gyvena čia, kuomet vaikai siekia didžiausių aukštumų olimpiadose, užimdami aukštas vietas ir visa tai vyksta ne Vilniuje, Kaune ar Šiauliuose, bet tai vyksta nedideliame Lietuvos miestelyje, kuris vadinasi Alsėdžiai“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda su patarėjais gruodžio pradžioje dirbo Utenos regione. Šalies vadovas tuo metu akcentavo, kad tokios išvykos bus reguliarios ir ateityje turėtų duoti „konkrečių vaisių“.

BNS