Premjerė: Vyriausybė kitų metų biudžete siūlys didesnį finansavimą keliams, deficitas pakils iki 3 proc.

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA

284023

Trečiadienį Vyriausybė koreguos 2024 m. valstybės biudžeto projektą ir jame numatys didesnį finansavimą keliams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jį patobulinus, ministrės pirmininkės teigimu, biudžeto deficitas šoktels iki leistinos ribos – 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Bendra korekcijų suma esą sieks apie 80 mln. eurų.

Kaip po koalicinės tarybos posėdžio pirmadienį vakare žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė, kelių infrastruktūros priežiūrai bus skirti papildomi 115 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.

„Keliams bus pasiūlyta padidinti lėšas, kurios yra numatytos iš ES fondų, daugiau nei 115 mln. eurų. Tai yra ES paramos lėšos, kurios tiesiog bus perkeltos iš visos finansinės perspektyvos į ankstesnius laikotarpius, t. y., į ateinančius metus“, – teigė I. Šimonytė.

Be to, pasak premjerės, „į kelių reikmes“ taip pat bus įtrauktos pajamos iš parduotų vinječių, kurios dabar patenka į bendrą biudžetą.

„Taip turbūt yra teisingiausia, kadangi čia yra naudotojai, kurie sumoka tą vinjetės mokestį, tuomet ir paskirsime tas lėšas kelių infrastruktūrai“, – kalbėjo ji.

ELTA primena, kad pirminiame biudžeto projekte keliams iš viso numatyta 715,3 mln. eurų: 543 mln. eurų priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, dar 130,5 mln. eurų planuojama surinkti iš laikinojo bankų solidarumo įnašo. Iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės tuomet planuota skirti beveik 42 mln. eurų.

Tuo tarpu asociacija „Lietuvos keliai“ siūlo kitų metų biudžete KPPP skirti 217 mln. eurų didesnę sumą negu šiuo metu yra numatyta. Šiam pasiūlymui pritarė parlamento Ekonomikos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.

Anot I. Šimonytės, kitos ateinančių metų viešųjų finansų plano korekcijos bus nedidelės, „kelių milijonų ar kelių šimtų tūkstančių ribose“.

Ji pridūrė, kad patobulintam biudžetui grįžus iš Vyriausybės atgal į parlamentą, deficitas pašoks iki Mastrichto kriterijaus maksimalios leistinos ribos.

„Viso pokyčių biudžete tų, kurie daro įtaką deficitui, bus apie 80 mln. eurų. Tai reiškia, kad ateinančių metų biudžeto deficitas padidės maždaug 1 dešimtąja procentinio punkto nuo BVP ir bus ne 2,9 proc., o 3 proc.“, – pažymėjo I. Šimonytė.

ELTA primena, kad kitų metų biudžeto projektas turėjo būti svarstomas praėjusį antradienį, tačiau Seimui iš plenarinių posėdžių darbotvarkės jį išbraukė. Tokiam Darbo partijos frakcijos pasiūlymui pritarė net tik opozicija, bet ir du koalicinės Laisvės partijos parlamentarai – Tomas Vytautas Raskevičius ir Ieva Pakarklytė. Jeigu jie būtų balsavę prieš arba susilaikę, dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.

Pirmasis iš dviejų svarstymų nukeltas motyvuojant tuo, kad Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvada dėl kitų metų valstybės viešųjų finansų plano prieštaravo parlamento statutui. Jis įvyks antradienį.

Koalicijos partneriai „laisviečiai“ turi pastabų dėl nepakankamo finansavimo neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai sako, kad kitąmet suplanuota per mažai lėšų kelių infrastruktūrai.

Praėjusį trečiadienį BFK darkart apsvarstė pasiūlymus biudžetui ir atmetė visas papildomų išlaidų iniciatyvas, kurioms nebuvo pasiūlytas tinkamas finansavimo šaltinis. Vis tik komitetas numatė galimybę šiuos pasiūlymus apsvarstyti Vyriausybei.

Pagal BFK patvirtintą biudžeto svarstymo grafiką, pirmasis biudžeto svarstymas įvyks lapkričio 21 d., antrasis – po dviejų dienų. Apsvarsčius, kitų metų finansų planas į plenarinėje Seimo posėdžių salėje turėtų būti priimtas gruodžio 5 d.

Premjerė Ingrida Šimonytė atidėto svarstymo nesureikšmino bei tikino, jog kiti biudžeto priėmimo etapai turėtų įvykti numatytu laiku.

Priėmus biudžetą, 2024 m. valstybės pajamos siektų 17,01 mlrd. eurų (9,4 proc. daugiau nei šiemet) išlaidos – 20,5 mlrd. eurų (7,9 proc. daugiau).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.).

Kitąmet vėl galios ES Mastrichto kriterijai, tad Lietuva turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. nuo BVP dydžio skolos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt