REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2021 m. Rugpjūčio 18 d. 16:50

Premjerė lankėsi Akmenės krašte

Šiauliai

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt


185079

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė su patarėjų komanda lankėsi Akmenės rajone ir su Savivaldybės vadovais aptarė sveikatos apsaugos, ekonomikos ir socialinius klausimus. Vyriausybės atstovai apsilankė Savivaldybėje, Naujosios Akmenės ligoninėje, Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros ir Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centruose, VMG medienos drožlių plokščių gamykloje.


Foto galerija:

resize-1200x900-lrvk20210817-2.jpg
resize-1200x900-lrvk20210817-13.jpg
resize-1200x900-lrvk20210817-22.jpg
resize-1200x900-lrvk20210817-32.jpg

Pasiūlyta tobulinti bedarbių užimtumo sistemą

Pirmasis susitikimas surengtas Savivaldybėje: meras Vitalijus Mitrofanovas viešniai pateikė iš anksto parengtų klausimų ir problemų, kurios vargina rajoną, tačiau išspręstos gali būti tik padedant centrinei valdžiai.

„Siekiame tapti pilotine Savivaldybe, kurioje Užimtumo tarnybos funkcijas perimtų Savivaldybė“, - kalbėjo V.Mitrofanovas, pabrėžęs paradoksalią situaciją, kai bedarbių daug, tačiau darbo jėgos trūksta. Savivaldybėms nesuteikiama teisė pačioms spręsti dėl asmenų grupių, kurioms būtų taikoma Užimtumo didinimo programa (UDP). Tokios teisės suteikimas paspartintų darbo ieškančių asmenų įsitraukimą ir grįžimą į darbo rinką. Šioje programoje turi turėti teisę dalyvauti visi nedirbantys asmenys, nepriklausomai, ar jie registruoti, ar neregistruoti Užimtumo tarnyboje. Neatmetama prielaida, kad jeigu asmeniui neteikiama centralizuota paslauga (vandens ir nuotekų tiekimas ir šalinimas, šilumos tiekimas, nemokamas vaikų maitinimas ir t.t.), jis net nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Atokesnių vietovių gyventojai neturi galimybės ir noro važinėti į Užimtumo tarnybą registruotis bei lankytis. Savivaldybės biudžetas dėl ribotų finansinių išteklių negali prisiimti atsakomybės ir kompensuoti UDP skiriamas tikslines dotacijas, kurios kasmet mažinamos.

Dalis pagal UDP įdarbintų asmenų savo noru atsisako dirbti dėl itin didelių antstolių atskaitymų. Ilgalaikiai bedarbiai dažnai turi sunkumų valdydami savo finansinius įsipareigojimus – turi daug skolų. Antstolių vykdomi skolų išieškojimai demotyvuoja programos dalyvius. Reikėtų sumažinti galimų atskaitymų dydį nuo minimalaus darbo užmokesčio Užimtumo programos dalyviui iki 20 proc., kad anksčiau minėti asmenys neprarastų motyvacijos įsidarbinti.

Piniginės socialinės paramos gavėjai nemotyvuoti dalyvauti UDP, kadangi paskaičiavus per jiems skiriamas kompensacijas ir pašalpas, nedirbdami jie gauna pastovias pajamas, o jos per mėnesį ne ką skiriasi nuo dirbančio asmens. Atotrūkis tarp gaunamų pajamų dirbant ir gaunamų pašalpų ir kompensacijų per mažas. Asmenų nenorą dirbti gali įtakoti ir nelegalaus darbo bei pajamų gavimas.

Pas darbdavį nukreiptas asmuo dažnai po kelių programos dienų suserga, būna atvejų, kad serga ir keletą mėnesių, o surasti galimybę jį pakeisti kitu, nekeičiant UDP, sudėtinga. Lygiagrečiai turėtų būti dirbama su asmeniu gerinant jo sveikatos būklę – gydyti priklausomybę alkoholiui ir pan.

Tik ilgalaikiu darbu būtų galima geriau motyvuoti UDP dalyvius, tai yra, kad būtų galima programos dalyvius, pvz. pirmus metus, nukreipti į UDP 12 mėn. kompensuojant 100 proc. darbo užmokesčio išlaidas, antrais metais – 9 mėn. ir trečiais metais – 6 mėn.

Visuomenei naudingus darbus dirba Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai. Planuojamos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymo pataisos dėl uždraudimo pasitelkti Užimtumo tarnyboje registruotus žmones. Tai skatins nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką. Dabar asmuo, dirbantis 40 valandų visuomenei naudingų darbų, už valandą darbo gauna daugiau negu dirbantysis už minimalų atlyginimą. Visuomenei naudingą darbą dirbančiajam darbo stažas nesiskaičiuoja, kuris, dirbant už minimalų atlyginimą, bazinei pensijai įtakos neturi. Tačiau visuomenei naudingą darbą dirbantysis gauna visas socialines ir sveikatos draudimo garantijas.

 Kalbėta apie sveikatos priežiūrą

Premjerė I.Šimonytė informuota, jog visos Akmenės rajono sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios viešosios įstaigos buvo perkeltos į vieną ligoninės pastatą, kuris yra rekonstruojamas Valstybės investicijų programos (VIP) lėšomis. Projektui „VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės pastatų Naujojoje Akmenėje, Žemaitijos g. 6, rekonstravimas“ baigti trūksta per milijoną eurų ir paprašyta jų kaip įmanoma greičiau skirti, juolab, įvertinus sėkmingą koronaviruso pandemijos valdymą rajone ir vakcinaciją nuo COVID-19 ligos.

Kol trūkstamų specialistų pritraukimo į regionus problemą valstybė sprendžia labai vangiai, veiksmų imasi savivaldybės. Akmenės rajono savivaldybė yra pasitvirtinusi gydytojų pritraukimo programą ir skiria solidžią sumą, jei gydytojas atvyksta dirbti į rajono gydymo įstaigas. Atsižvelgiant į tai, kad privatus sektorius neprisideda, nenori pagelbėti įvairiose situacijose ir tai labai atsiskleidė pandemijos metu, pritraukimo programa skirta tik Savivaldybės viešosioms įstaigoms. Tačiau dėl to Savivaldybė apskųsta konkurencijos tarnybai.  Savivaldybė siūlo atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio, pavyzdžiui, pirmus trejus metus, kai atvykstama į regioną ir įsidarbinama pirmojoje darbovietėje.

Prašyta pagalbos

Prieš trejus metus Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta ant Vadaksties upės įrengtą valstybei nuosavybės teise priklausantį, Akmenės rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomą turtą – Klykolių tvenkinio užtvanką perduoti valstybės įmonei Turto bankui. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir demarkavus sieną su Latvija, dalis žemių užtvankos su hidrotechniniais statiniais liko Latvijos teritorijoje, todėl tapo sudėtinga ją eksploatuoti. Savivaldybės administracija prižiūri abiejų šalių teritorijoje esančią užtvankos ir hidrotechninių statinių dalį. Latvijos pusėje ant šio tvenkinio buvo pastatyta Vadaksties hidroelektrinė, kurios statyba buvo pradėta be atitinkamų suderinimų su Lietuvos kompetentingomis institucijomis, nesivadovaujant mūsų šalies teisės aktais. Šiuo metu Latvijos teritorijoje esančios užtvankos dalį eksploatuoja ir prižiūri Vadaksties hidroelektrinės savininkai, tačiau priežiūra atliekama netinkamai.      

Reikiami dokumentai buvo perduoti Turto bankui, deja, gautas atsakymas, kad hidrotechniniu statiniu turi rūpinti Savivaldybė. „Siekdami užtikrinti gyventojų saugumą, prašome inicijuoti klausimo sprendimą, kad valstybės turtą, Klykolių tvenkinio užtvanką, kaip turto bendrasavininkiai - valdytojai būtų ir Latvijos hidroelektrinės savininkai.

Vizitą apibendrinus

Apžiūrėjusi Naujojoje Akmenėje statomą sporto ir sveikatingumo centrą, pabuvojus sveikatos priežiūros įstaigose, I.Šimonytė apibendrino vizitą.

 „Tikiuosi, kad įvykdžius numatomą sveikatos sektoriaus reformą, paslaugų kokybė žymiai pagerės ir pavyks įdarbinti naujų specialistų, kurių taip trūksta regionuose. Vykdant reformas, ypač svarbu, jog būtų užtikrinta būtinoji greitoji pagalba nuo didesnių ligoninių nutolusiems žmonėms“, – sakė premjerė. Ji padėkojo už savivaldos bei medikų pastangas sėkmingai organizuojant Akmenės krašto  gyventojų skiepijimą. 

Po ekonomikos ir investicijų plėtros klausimų aptarimo lankantis vienoje pajėgiausių Europoje ir moderniausių pasaulyje VMG medienos drožlių plokščių gamykloje, premjere sakė: "Tai viena didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvoje, kurianti darbo vietas pasitelkdama žaliojo kurso sprendimus ir turinti ambiciją tapti medienos klasterių kompetencijos centru. Akmenės laisvoji ekonominė zona yra jauniausia, bet čia jau tikrai matome labai įspūdingus projektus ir jų turėtų būti daugiau. Manau, kad tai žada Akmenei naują kvėpavimą ir labai norėčiau tikėtis, kad tai pavyks pamatyti artimiausiu metu". Per ateinančius 3-5 metus Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje planuojama sukurti iki 1000 darbo vietų. Didžiausias su tuo susijęs iššūkis verslui – žmogiškieji ištekliai. Tad šiuo metu vystomas VMG ir Savivaldybės bendras planas – naujas „žaliasis“ gyvenamasis kvartalas Naujojoje Akmenėje - turėtų pritraukti žmones čia kurtis.

Kalbant apie darbo jėgos trūkumą akcentuota, jog bus siekiama sustiprinti savivaldybių atsakomybę ir kompetenciją integruojant jų teritorijose trečiųjų šalių piliečius. Įgyvendinamas pilotinis projektas, įvertinus rezultatus, turėtų būti sukurti strateginiai dokumentai užsieniečių integracijai šešiose savivaldybėse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Jonavos ir Akmenės rajone. 



REDAKCIJA REKOMENDUOJA