Premjerė apie atitrauktus nuo pasienio karius: kariuomenės pagalba vis vien išlieka

Lietuva

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS

254701

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad atitraukus Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) talkinusius karius kariuomenės pagalba pasieniečiams išlieka, o kokia forma – sprendžiama pagal situaciją.

„Ką reiškia kariai atitraukti nuo pasienio? Tiesiog perdėliotas režimas taip, kad būtų optimaliau išnaudojami kariuomenės resursai, nes ten ne tik kariai, bet ir kitos priemonės, ir tikrai kariuomenės pagalba VSAT yra, o kokia tos pagalbos forma, sprendžiama pagal situaciją“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Ingrida Šimonytė taip pat sakė, kad kariuomenės pajėgų perkėlimas nereikalauja pakeitimų dėl nepaprastosios padėties režimo, nes nutarime yra numatyta galimybė sienos apsaugai pasitelkti kariuomenę, o ne įtvirtina privalomą jos dalyvavimą.

„Čia su nepaprastosios padėties nutarimu nieko bendra, nes nepaprastosios padėties nutarimas leidžia pasitelkti kariuomenę, kaip yra reikalinga ir kaip yra optimalu, ir tai yra daroma“, – pabrėžė premjerė.

Ji taip pat patvirtino, jog kariai buvo atitraukti kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio sprendimu, bet „sprendimai derinami tarp institucijų“.

Ketvirtadienį į Seimą paaiškinti, kodėl iš Baltarusijos pasienio buvo atšaukti pasieniečiams talkinę kariai, pakviesti krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai Arvydas Anušauskas bei Agnė Bilotaitė.

Lietuvos kariai gruodžio viduryje nustojo nuolat budėti pasienyje su Baltarusija, tačiau sutarta, kad esant reikalui jie vėl gali būti pasitelkti. Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, toks sprendimas priimtas, nes pasienyje jau įrengtas fizinis barjeras, baigiamos diegti stebėjimo priemonės.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pasieniečiams patruliuoti prie sienos su Baltarusija talkino daugiau nei metus – nuo praėjusių metų vasarą kilusios migrantų krizės.

Situacijai stabilizavusis, kariuomenės vadovybė kurį laiką bandė įtikinti politikus, kad jų pagalba nebėra būtina, o dirbdami pasienyje kariai atitraukiami nuo pagrindinių užduočių vykdymo.

Seimas praėjusią savaitę pratęsė nepaprastąją padėtį, tačiau iki šiol pasieniečiams fiziškai talkinusius karius nuspręsta pasitelkti tik esant reikalui – skiriant greitojo reagavimo grupes, kurios nustatytoje parengtyje budi nuolatinės dislokacijos vietose ir yra pasirengusios operatyviai reaguoti į iškilusius incidentus.

Dėl migrantų antplūdžio pernai lapkritį pasienyje su Baltarusija buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Ji truko iki sausio vidurio.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, nepaprastosios padėties režimas įvestas visoje šalyje, tačiau vėliau taip pat paliktas tik pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 19 tūkstančių. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva jų antplūdį vadina Baltarusijos režimo hibridine ataka.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt