Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gintautas Paluckas. ELTA / Dainius Labutis
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA
„Ši Vyriausybė yra pasiruošusi rimtai mažinti tą administracinę naštą ir prisiimti riziką, net jeigu būtų per daug kažkas atlaisvinta ir atsirastų vienas ar kitas papildomas kitokio pobūdžio iššūkis“, – žurnalistams ketvirtadienį Vyriausybėje sakė premjeras.
„Akivaizdu, kad turime judėti greičiau, ekonomika turi augti greičiau tam, kad galėtume finansuoti viešuosius poreikius ir gynybos klausimus“, – tikino G. Paluckas.
Su verslo atstovais premjeras teigė sutaręs, jog reikia ieškoti sprendimų ir dėl dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimo.
„Kalbėjome ir apie šį klausimą, analizavome ir konkrečius tam tikrus atvejus – akivaizdu, kad čia pakeitimų tikrai reikia ir bus paruoštas Vyriausybės nutarimas, šiek tiek atlaisvinantis tą draudimą prekes dvigubos paskirties vežti oru. (…) Dar daugiau – aš, tiesą pasakius, neturiu jokios faktinės informacijos, jog dvigubos paskirties nesankcionuotos prekės būtų kažkaip naudojamos fronte“, – pažymėjo G. Paluckas.
Anot politiko, informacijos apie tokias rizikas nėra gauta nei iš Valstybės saugumo departamento (VSD), nei neoficialiais užklausimais iš Ukrainos specialiųjų tarnybų.
„Mes kartais patys sau prisikuriame įvairiausių baubų, o su jais kovoti turi įmonės, kurioms ta administracinė našta taip pat kainuoja“, – aiškino G. Paluckas, pridurdamas, kad žvalgybos institucijos minėtą informaciją turėtų teikti periodiškai, todėl apie galimus pažeidimus informacija pasiektų greitai.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas praėjusią savaitę taip pat sakė, kad praėjusios Vyriausybės nutarimas dėl eksporto draudimo nebus atšaukiamas, bet tikslinamas, siekiant aiškiau nustatyti apribojimą karui galimas panaudoti prekes transportuoti oru.
Anksčiau tarp svarstomų variantų buvo įvardinta ir galimybė išplėsti Trečiųjų šalių, į kurias dvejopos paskirties prekes eksportuoti leidžiama, sąrašas. Šiuo metu sąrašą sudaro šios valstybės: Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Japonija, Jungtinė Karalystė, Pietų Korėja, Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija, Islandija.
Iki pernai gruodžio pradžios nutarimo galiojo ribojimai tik žemės transportui, o buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas juos papildė, nuo šių metų sausio pradžios uždraudęs dvejopos paskirties prekes vežti oru.
Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.
Verslo atstovai tvirtino, kad gruodį priimtas sprendimas buvo skubotas, neišdiskutuotas ir netikėtai komplikavo įmonių, eksportuojančių prekes į Lietuvos partneres, pavyzdžiui, kituose žemynuose, darbą.
Bus kuriama biurokratijos mažinimo komisija
Siekiant mažinti biurokratinę naštą ir valstybės viduje investuojantiems verslams, sutarta kurti tam skirtą Komisiją.
Susitikime dalyvavęs asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovo Rolando Valiūno teigimu, jog artimiausiu metu bus kuriama Komisija, kurią pariteto (lygybės – ELTA) pagrindais sudarys verslo atstovai ir valstybės tarnautojai.
„Premjeras netgi sutiko, kad tokiai komisijai vadovautų verslo atstovas. Dar turėtume padiskutuoti, kiek po to tai bus efektyvu įgyvendinti pačios komisijos sprendimus, bet pati reakcija buvo labai svarbi“, – sakė R. Valiūnas, pridurdamas išgirdęs, jog „verslo demonizavimo“ laikas baigiasi, į verslą bus siekiama žiūrėti kaip į partnerius, o ne priešus.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad jo vadovaujama organizacija sulaukė dešimčių kreipimųsi dėl biurokratizmo.
„Ta politinė valia labai aiški – bus dvišalis formatas, kur stengsimės kovoti su biurokratizmu“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Pastaraisiais mėnesiais ypač aptarinėjami aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ įkūrėjo Arvydo Paukščio planai dėl biurokratinių kliūčių stabdyti 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ Taivano puslaidininkių gamyklų parko statybas Liepkalnyje.
Vėliau, sureagavus valstybės institucijoms, verslininkas pranešė, kad bent dalies gamyklų statybos galėtų būti užbaigtos iki 2032 m.