Premjeras: siūlymo nacionalizuoti dalį „Achemos“ Vyriausybė nėra pateikusi (papildyta)

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė nėra sulaukusi ar pati pateikusi siūlymo nacionalizuoti dalį chemijos pramonės koncerno „Achema“ akcijų.

„Nacionalizavimas, bet kokiu atveju, yra akcijų perėmimas teisingai atlyginant – tai kol kas pasiūlymo Vyriausybė tikrai neturi įsigyti „Achemos“ akcijų ir tokio pasiūlymo jas įsigyti taip pat nėra teikusi“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė G. Paluckas.

Su „Achemos grupės“, valdančios Jonavos azoto trąšų gamyklą „Achema“, pirmadienį susitikęs Vyriausybės vadovas jau sakė, kad įmonė galėtų vystyti šalies sprogstamosios gamybos pramonę.

„Su „Achema“ yra bendrauta dėl jos veiklos apimčių ir perspektyvų – nes, kaip žinote, dėl situacijos rinkoje, dėl dujų kainų, dėl trąšų kainų, dėl iškraipytos konkurencijos ir panašių dalykų strateginės svarbos įmonė susiduria su tam tikrais sunkumais“, – tikino G. Paluckas.

„Konkrečiai rūgščių gynybos cechas Lietuvai yra įdomus ir svarbus gynybos pramonės kontekste, todėl tos diskusijos, kaip toliau vystysis „Achemos“ veikla, yra svarbios ir vyriausybiniu lygmeniu“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Paskelbus, kad „Achema“ galėtų dalyvauti sprogmenų gamybos Lietuvoje procese, pirmasis apie tai, kad valstybė galėtų išpirkti dalį gamyklos akcijų, pasisakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Paklaustas, ar Vyriausybės sprendimas sugrįžti prie „Achemos“ – didžiausio Jonavos rajono darbdavio – veiklos klausimų gali būti susijęs su socialdemokratų atstovo, į Jonavos mero pareigos sugrįžusio Mindaugo Sinkevičiaus sprendimu nekandidatuoti partijos pirmininko rinkimuose, G. Paluckas tokias prielaidas atmetė.

„Tai yra tikrai niekaip nesusiję ir mes tikrai šio klausimo su Jonavos meru nesame svarstę ar diskutavę“, – pažymėjo ministras pirmininkas.

Anot jo, siekiant Lietuvai pačiai apsirūpinti žaliavomis ir vystyti sprogmenų gamybą Vyriausybė yra pasiruošusi ir keisti reikalingus teisės aktus.

„Priminsiu, kad tos rūgštys ir nitroceliuliozė, kuri tų rūgščių pagrindu būtų gaminama, šiandien yra importuojama iš trečiųjų šalių, ne visos jos yra mums draugiškos, todėl tos tiekimo grandinės galėtų bet kada nutrūkti“, – akcentavo G. Paluckas.

Neatmeta galimybės valstybei su „Achema“ steigti bendrą įmonę

Diskutuojant apie „Achemos“ galimybes vystyti sprogmenų gamybą, premjeras nepatikslino, kaip keistųsi grupės struktūra, jos bendrovei imantis šios pavojingos medžiagos gamybos, tačiau neatmetė varianto steigti tam skirtą bendrą valstybės ir „Achemos“ įmonę.

„Kol kas yra šiek tiek anksti kalbėti apie tas bendradarbiavimo proporcijas kažkokioje jungtinėje veikloje, bet tikrai neatmetu tokios galimybės, kad valstybė galėtų su „Achema" steigti bendrą įmonę, kuri gamintų reikalingus ne tik Lietuvai, bet ir regionui ar Europos rinkai sprogmenis“, – tikino G. Paluckas.

Jo teigimu, pati „Achema“ yra atlikusi dalį galimai sprogmenų gamybai vykdyti reikalingų „namų darbų“ – ekonominio atsiperkamumo studiją, rinkos analizę, numačiusi sklypą gamyklos statyboms.

„Tai yra namų darbai, kurie atlikti – nebūtinai ta apimtimi arba su ta įmone gali būti šis klausimas gynybos sektoriuje sprendžiamas, bet kiekvieną tokį pasiūlymą mes esame pasiruošę rimtai nagrinėti“, – sakė premjeras.

Jau paskelbta, kad šiuo metu Vyriausybė vykdo specialaus gynybos įmonių holdingo projektą, kuris esą galėtų būti kuriamas valstybės energetikos grupės „EPSO-G“ pagrindu.

Šios grupės įmonė „EPSO-G Invest“ jau dalyvauja bendros įmonės su vokiečių karinės pramonės koncernu „Rheinmetall“ ir Finansų ministerijos valdoma „Giraitės ginkluotės gamykla“, Radviliškyje ketinant statyti 155 mm amunicijos gamyklą.

„Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą valdo Nepriklausomybės akto signataro Bronislovo Lubio žmona L. Lubienė ir dukra V. Lubytė valdo kontrolinį grupės akcijų paketą – apie 52 proc. A. Laurinaitis tikino, kad šiuo metu su partneriais valdo 4,6 proc. bendrovės akcijų. 

Šias akcijas ketinama parduoti – susidomėjimą išreiškė vengrų energetikos bendrovė „MET Group“, taip pat buvęs koncerno prezidentas Arūnas Laurinaitis – šip paketo vertė esą siekia 302,7 mln. eurų.

„Achema“ – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse.