Premjeras pripažįsta, kad regioninių sankcijų įvedimas būtų sunkus: šalys mąsto įvairiai

Augant abejonėms, ar Europos Sąjunga (ES) pratęs Rusijai taikomas sankcijas, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, jog dedamos visos pastangos, kad tai pasikeistų. Tuo metu kalbėdamas apie perspektyvas taikyti regionines sankcijas, premjeras pažymėjo, kad tai būtų sudėtinga užduotis, reikalaujanti plataus sutarimo.

„Kol kas dedamos visos pastangos, kad liepos mėnesį būtų pratęstos ES sankcijos Rusijai, tačiau tuo atveju, jei nepavyktų susitarti ar jos būtų blokuojamos, liktų vienintelis galimas sprendimas – plačios regioninės sankcijos. Jos būtų grįstos šalių susitarimu, kadangi kiekviena valstybė turėtų priimti savo nacionalinių sektorinių sankcijų sąrašą“, – žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.

„Tai, be abejo, būtų labai sudėtinga užduotis, nes įvairios šalys mąsto įvairiai, sveria naudas ir žalas“, – pripažino premjeras.

Pasak jo, nepratęsus ES sankcijų, prekės ir paslaugos Europos vieningoje rinkoje galėtų keliauti laisvai, tad, norint įvesti efektyvias regionines sankcijas, reikėtų itin plataus sutarimo tarp šalių. G. Paluckas teigia, kad bent kelioms šalims nepriėmus reikalingų sprendimų, sankcijos visiškai prarastų efektyvumą. 

„Pirmiausia, reikia mėginti susitarti ir pratęsti europines sankcijas – manau, kad tai yra mūsų visų interesas“, – pakartojo premjeras.

„Siekiant efektyvių regioninių sankcijų, reikėtų susiderinti, ar visi yra pajėgūs ir nori priimti sprendimą, o tada kiekvienos šalies parlamente priimti atskirą sprendimą. Tai yra labai sudėtinga ir, jei iš matricos iškrenta kelios šalys – efektyvumas tampa niekinis. Nė viena šalis, be bendro sutarimo, atskirai sankcijų nepriiminės, nes liks nukentėjusių pusėje“, – paaiškino Ministrų kabineto vadovas.

G. Palucko teigimu, alternatyvaus sprendimo šiai problemai nėra – tik europinės ir nacionalinės sankcijos. Premjeras priminė, kad Seime tęsiasi Lietuvos nacionalinių sankcijų pratęsimo svarstymas.

„Šiandien svarstome pratęsimą dabar galiojančių sankcijų paketo. Yra siūlymas dėl galimybės numatyti sektorines nacionalines sankcijas ir suteikti tą teisę Vyriausybei. Tačiau Seimo komitetai apsispręs, ar verta tai daryti, kadangi bet kada galima ateiti į Seimą dėl nacionalinių sektorinių sankcijų ir apie tai kalbėti“, – reziumavo ministras pirmininkas.

ELTA primena, kad siūlymas pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams praėjusią savaitę įveikė dar vieną balsavimą Seime, o šiuo metu Rusijai taikomos ES sankcijos baigs galioti liepos mėnesį.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas savo ruožtu teigia, kad nacionalinės sankcijos bendrame ekonominiame lauke nebūtinai suveiktų ir galbūt jų neprireiks. Visgi, pažymi prezidento patarėjas, joms ruoštis reikia, kadangi Europai vis sunkiau surasti bendrą poziciją dėl priemonių taikymo agresiją Ukrainoje tęsiančiai Maskvai.

Šiuo metu įstatyme dėl nacionalinių sankcijų numatyta, jog pastarosios ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 metų gegužės 2-osios. Siūloma šį terminą pratęsti dar metams.

Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.

Be to, teisės aktu apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.

Nors Vyriausybė Seimui pateikė siūlymą tik pratęsti šiuo metu galiojančias sankcijas, Seimo komitetuose palaikymo sulaukė grupės konservatorių siūlymas sugriežtinti ribojamąsias priemones. Politikai ragina nustatyti, jog būtų galima naikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu šie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į šias šalis agresores.

Pažymima, jog būtų numatomos ir atitinkamos išimtys – pavyzdžiui, ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse, vykdantiems tarptautinius vežimus į ES valstybes ar iš jų, vykstant per Lietuvą tranzitu.