Premjeras apie konkretumo trūkumą biudžete: nekartosime buvusios valdžios klaidų ir pirmiausia diskutuosime koalicijoje

Lietuva

Gintautas Paluckas. ELTA / Julius Kalinskas

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

Opozicijai pasigendant konkrečių pajamų šaltinių kitų metų biudžete, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad naujoji valdžia nekartos praėjusios klaidų ir į Seimą konkrečius siūlymus atneš pirmiausia juos išdiskutavusi su koalicijos partneriais.

„Mes mokomės ir iš praėjusios Vyriausybės klaidų, kai tam tikri (biudžeto – ELTA) sprendimai net nepasiekė Seimo posėdžių salės, nes koalicijos partneriai tiesiog susipyko pakeliui ir išreiškė savo nuomones“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjeras.

Anot jo, konkretūs siūlymai dėl biudžeto pajamų šaltinių Seimą pasieks jau pavasario sesijoje.

„Visiems sprendimams paruošti reikia šiek tiek laiko ir tas laikas pirmiausia bus skirtas diskusijoms koalicijos viduje, kad atėjus laikui, kai reikės priiminėti tuos sprendimus, būtų užtikrintas ir reikalingas aritmetinis balsų skaičius“, – tikino G. Paluckas.

Socialdemokratų lyderis taip pat pridūrė, kad apie siūlymus reikės kalbėtis ir su verslo, profesinių sąjungų atstovais.

„Plačiąja prasme kiekvienas asmuo, matydamas tam tikrus mokestinius pakeitimus ar korekcijas turi labai aiškiai suprasti, kaip tai jį palies tiesiogiai. (...) Manau, kad šis etapas diskusijų ir buvo praleistas praėjusį parlamentinį laikotarpį“, – tikino G. Paluckas.

Ketvirtadienį Seime laukia galutinis balsavimas dėl 2025 m. valstybės biudžeto.

Vyriausybės patikslintame 2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,02 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,1 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt