Prekybininkai apie siūlymus riboti prekybą žiurknuodžiais: neatsakingi yra patys žmonės

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

49635

Seime pasigirdus siūlymams riboti žiurkių nuodų pardavimą, prekybininkai sako nematantys tam reikalo. Pasak jų, graužikų nuodus reikia vartoti atsakingai, tačiau žmonių elgesio sukontroliuoti neįmanoma.

Šunų nuodijimas tęsiasi jau kelis mėnesius

Ši problema itin aktyviai pradėta aptarinėti, kai per pastaruosius kelis mėnesius Vilniuje nuo neatsakingai paliktų žiurkių nuodų nugaišo mažiausiai 5 naminiai gyvūnai. Tokios istorijos užfiksuotos bent trijuose sostinės rajonuose – Antakalnyje, Senamiestyje ir Karoliniškėse. Viena pirmųjų apie gyvūnų nuodijimą žiurkių nuodais viešai paskelbė fotomenininkė Jurga Anusauskienė, kai liepos 9 d. vos pavyko išgelbėti jos sūnaus Mindaugo Anusausko augintinės Čilės gyvybę. Šuo apsinuodijo žiurknuodžiais, kurie buvo aptikti lauke gulėjusiame paštete visai šalia Vilniaus centro. Istorijos apie apnuodytus šunis netilo visą mėnesį, o prieš kelias dienas dėl neatsakingo graužikų nuodų naudojimo nugaišo dar vienas keturkojis – visoje Europoje žinomas šuo Maksas.

Atsakomybę turi prisiimti ir keturkojų šeimininkai

Antradienį Seimo narė Dovilė Šakalienė sakė, kad prekyba žiurkių nuodais turėtų būti ribojama ir siūlė įvesti perkančiųjų nuodus registrą. Patys prekybininkai kritiškai vertina šį siūlymą. Įmonės „Krekenavos projektai“ direktorius Darius Survila nepritaria siūlomiems ribojimams ir sako, kad žiurkes, kaip kenkėjus, yra būtina naikinti, o naminių gyvūnų saugumu, pasak pašnekovo, turi rūpintis patys jų šeimininkai.

„Gyvūnai neturėtų laisvai lakstyti neprižiūrimi, atsakomybę už juos turi prisiimti šeimininkas.“Tačiau D. Survila sutinka, kad žiurkių nuodus žmonės privalo naudoti atsakingai. „Yra tokios dėžutės nuodams, į kurias patekti gali išskirtinai tik žiurkės, o naminiai gyvūnai negali įlįsti. Reikėtų tokias ir naudoti“, – aiškino įmonės direktorius. Parduotuvės „Credo“ biologas-chemikas Gintvilas Baranauskas tikino, kad graužikų nuodų ribojimo klausimo Seimas svarstyti neturėtų, nes tai – „ne Seimo reikalai“. „Žiurkių nuodai pavojingi ne tik žiurkėms, žmonėms jie lygiai taip pat kenksmingi. Tačiau visa tai yra ES reglamentai ir medžiagų klasifikavimas. Visa tai jau yra numatyta ir jokių naujų sprendimų nereikia“, – sakė biologas-chemikas. Pašnekovas pastebi problemą, kad žmonės dažniausiai neskaito produktų etikečių, tačiau tiekėjai ir gamintojai tikrai nėra dėl to kalti. „Kai kurie galvoja, kad žino, kaip naudoti tuos nuodus, ir panaudoja ne taip, kaip reikia. Ar dėl to reikia riboti šių produktų pardavimą? Tikrai ne“, – teigė G. Baranauskas. Pasak jo, ES reglamentai aiškiai nurodo, kaip turi būti pateikti nuodai, kas juose turi būti ir kaip juos naudoti, tačiau žmonės patys elgiasi neatsakingai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba aiškina, kad jie neturi galimybės ištirti, kiek šiuo metu yra nukentėjusių nuo žiurkių nuodų. Pasak tarnybos specialistės Jurgitos Savickaitės, nukentėję asmenys dažniausiai kreipiasi į privačias veterinarijos gydyklas, todėl nei tarnyba, nei Policija neturi tikslių duomenų, kiek gyvūnų galėjo nugaišti dėl neatsakingai naudojamų žiurkių nuodų.

Baudžiamojo kodekso 310 staipsnis nurodo, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia piniginės baudos iki 1,2 tūkst. eurų. Didžiausia įmanoma bausmė už itin sunkius nusikaltimus su gyvūnais yra laisvės atėmimas iki vienerių metų.

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt