Pratybose likviduojami potvynio padariniai

Lapkričio 15 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente toliau vyksta valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai esant katastrofiniam hidrologiniam reiškiniui“. Šiandien Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatorius departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas, operacijų centro vadovas vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma ir kiti operacijų centro nariai apsilankė tariamoje Šiaulių savivaldybėje esančioje užtvindytos gamyklos teritorijoje.

„Labai svarbu, kad ekstremaliosios situacijos vietoje esančio ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai palaikytų ryšį su Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centru, kad operacijų vadovas galėtų tiesiogiai duoti pavedimus ir valdyti situaciją“, – sakė M. Kanapickas, su pratybų dalyviais iš tikrųjų apsilankęs ne Šiauliuose, o Vilniuje, Žemuosiuose Paneriuose, prie Neries upės, kur buvo įkurtas štabas ir atvežta dalis bendro Estijos, Latvijos ir Lietuvos modulio „BaltFloodCombat“ technikos ir įrangos. Beje, departamente dirbantys pratybų dalyviai galėjo tiesiogiai stebėti šį vizitą.

„BaltFloodCombat“ komandos nariai vyksta į misijas užsienio šalyse, kuriose jie padeda likviduoti didžiulių potvynių padarinius, – apsilankiusiems pratybų dalyviams sakė departamento Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, „BaltFloodCombat“ komandos narys Jan Pavliukoic. – Esame likvidavę potvynius Moldovoje, taip pat Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tačiau susidarius ekstremaliajai situacijai mūsų šalyje, mes taip pat galime panaudoti šią įrangą.“

Kaip veikia ši įranga, operacijų centro nariams papasakojo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos viršininkas, taip pat „BaltFloodCombat“ komandos narys Arūnas Dikčius: „Šią įrangą sudaro siurblinė ir papildoma įranga: 1200 m gaisrinių žarnų, keturratis, skirstytuvas ir kt. Siurblys gali siurbti ir vadinamąjį „nešvarų“ vandenį, kuriame gali būti iki 6 cm dydžio akmenų. Jo našumas – 450 kub. m per valandą. Su šia įranga dirbome ne tik Bosnijoje, ji buvo panaudota ir dideliems gaisrams gesinti mūsų šalyje, tokiems kaip kalnapušių miško gaisras Neringoje, pjuvenų gaisras Radviliškyje, durpynų gaisrai.“

Pratybų operacijų centro nariai buvo supažindinti su „BaltFloodCombat“ komandos veikla, jie apžiūrėjo ir palapinėje įrengtą štabą, kuris įkuriamas susidarius ekstremaliajai situacijai. „Į jį gaunama visa informacija iš išorės ir perduodama į išorę, palaikomi ryšiai su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei visuomene. Štabe dirba mažiausiai 5 žmonės. Štabo nariai vykdo gelbėjimo darbų vadovo nurodymus. Jame yra ir kompiuterinė įranga bei internetas. Taip pat turime ir droną. Jį naudojame žvalgybai. Be to, kiekvienas štabo narys turi apsauginius ugniagesio gelbėtojo drabužius, šalmą, pirštines, batus, prožektorių, tad yra bet kuriuo metu pasirengęs atlikti gaisrų gesinimo ar gelbėjimo darbus“, – sakė departamento Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Gediminas Šukšta.

Operacijų centro nariams taip pat buvo pademonstruota, kaip likviduojama ekstremalioji situacija – siurbiamas vanduo iš Neries upės, taip pat buvo pakeltas ir dronas.