Pra­šy­ki­te ir gau­si­te!

Šiauliai

Ka­dan­gi šian­dien žmo­gui ne­be­rei­kia su­si­mal­ti mil­tų, kep­ti duo­nos, ran­ko­mis plau­ti rū­bų, aus­ti, ar­ti že­mės, il­gai ke­liau­ti, jis tu­ri ne­ri­bo­tų ga­li­my­bių to­bu­lė­ji­mui. Bet pa­si­nau­do­ti ga­li­my­bė­mis bū­din­ga tik iš­min­tin­gie­siems. (Marymarkevich nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

179610

Ar pa­ste­bė­jo­te, kiek ne­rei­ka­lin­gų daik­tų per me­tus nu­si­per­ka­te? Kiek daik­te­lių, rū­be­lių, su­ve­ny­rų, do­va­nė­lių pri­kiš­ta į stal­čiu­kus, dė­žes, san­dė­liu­kus, kiek ne­rei­ka­lin­gų daik­tų spin­te­lė­se, ant spin­te­lių, len­ty­nė­lė­se? Jei pas jus ne taip, tai svei­ki­nu! Ga­li­ma iš kar­to ženg­ti prie vi­di­nių da­ly­kų. Jei pas jus taip ir su­pran­ta­te, kad vi­si per­tek­li­niai da­ly­kai ima mū­sų dė­me­sį, lai­ką, sto­vi su prie­kaiš­tu „Ka­da su­tvar­ky­si?“ – ir­gi svei­ki­nu. Ga­li­ma jau pra­dė­ti. Nes vi­du­je, sie­lo­je – taip, kaip ir kam­ba­ry­je, na­muo­se.

Įsigeidžiu kokio nors dalyko, daikto, kelionės, tada dedu pastangas, kad gaučiau, o tada būnu pavargusi. Todėl šiandien apie tikrus troškimus ir įgeidžius.

Dievas duoda ne vaisių, o sėklą

Kadangi šiandien žmogui nebereikia susimalti miltų, kepti duonos, rankomis plauti rūbų, austi, arti žemės, ilgai keliauti, jis turi neribotų galimybių tobulėjimui. Bet pasinaudoti galimybėmis būdinga tik išmintingiesiems. O išmintis kainuoja daug pastangų.

Evangelijoje ne kartą užrašytas Dievo noras mums: kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų, kad būtų apsčiai gyvenimo. Viską jis mums nori duoti beveik dykai, tik reikia paprašyti ir priimti.

Pirmus 40 metų, o kai kam ir per visą gyvenimą, nepraeina, žmogus galvoja, kad jis būtų visai laimingas, jei aplinkui viskas būtų kitaip, ir deda milžiniškas pastangas, kad pakeistų kitus, pagerintų savo buitį, nusipirktų geresnį namą, automobilį... Paskui prasideda kūno korekcijos, o gyvenimo vis mažėja ir mažėja. Šiek tiek jėgų pasilinksminti dar yra, o gyvenimo pilnatvės ne... Net be tablečių sunku išgyventi.

Bet yra visai kitas kelias: prašykite ir gausite! Tai reiškia, kad reikia prašyti. Sako žmonės: „Ką čia be reikalo Dievą trukdysi.“ Šitaip manyti – visai nekrikščioniška. Biblija sako: „Niekuo per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.“ (Ef 4,6). Tiesiog tikinčiojo reikalas yra išsakyti Dievui viską, ko trokšta, ir nuolat dėkoti. Ir viskas. Toliau pasiimti, ką Dievas duoda, ir ištobulinti. Nes Dievas duoda ne rezultatą, ne vaisių, o sėklą. Žemę sukasti, sėklą sėti ir prižiūrėti tenka patiems.

Prieš 6 metus ėmiau įkyriai melstis: „Dieve, padėk mane į vietą.“ Malda buvo apie profesinę veiklą, nes kur tuomet buvau, niekaip negalėdavau įveikti beprasmybės ir nenaudingumo jausmo. Ir turėjau aš būti savo vargų suriesta gerokai į ragą, kad ryžčiausi palikti viską, eiti į visai kitą sritį, įveikti tūkstančius savo trūkumų, išmokti nežinia iš kur naujų dalykų. Po ilgo sunkaus adaptacinio laiko šiandien esu darbe, kuris man pačiai pilnas prasmės, pasitenkinimo ir kitų puikių dalykų.

Dievas pasiūlė vietą – taip, bet kad sutikčiau eiti į tą vietą ir joje pasilikčiau, vai kiek reikėjo pastangų. Tačiau iš darbo grįžtu dažniausiai pakylėta, o kūrybai ribų nėra.

89219.jpg

Ar tai tokia Dievo valia jiems?

Taigi, pats didžiausias dalykas šiame Jėzaus tobulo džiaugsmo pasiūlyme yra atpažinimas, ko iš tiesų žmogui reikia. Net neturėdami gilesnių tikėjimo pagrindų, bet turintys natūralią pagarbą Kūrėjui, žmonės labai dažnai pamoko išmintingai, kad nereikia Dievo prašyti nieko, kas tau nėra būtina. Tačiau aš iš sielovados patirties pastebėjau, kad daugybė žmonių kantriai lanko šv. Mišias, kalba ilgiausias maldas, prašydami Dievo, kad jis jiems padėtų ištverti. Ir Dievas tikrai padeda. Tie žmonės jaučiasi nepaprastai daug besiaukojantys, sunkiai tempiantys savo kryžiaus naštą ir kartais net su pasimėgavimu pasakojantys savo vargus, jaučiantys juose Kristaus kančios atspindžius. Ar tai tokia Dievo valia jiems? Tikriausiai kiekvienas turi pats atpažinti ir apsispręsti, ką čia Žemėje veikia. Negaliu spręsti.

Nes yra žmonių, kurie meldžia Dievo gyvenimo pilnatvės. Ir Dievas tikrai suteikia. Tie žmonės mėgaujasi viskuo, ką turi, o visi turime daug kartų daugiau, negu būtina. Tų žmonių veidai skleidžia šviesą, o kalbos yra apie nesibaigiančius Dievo stebuklus, sklidinos ramybės ir vilties. Taip, be abejo, jie serga, patiria nesėkmių, skausmų ir netekčių, tačiau jie renkasi atsiliepti į Dievo kvietimą pilnatvei, todėl meldžia ir priemonių pilnatvei: priimti gyvenimą, koks yra, matyti Dievo buvimą, dovanoti meilę ir pan.

Yra ir netikusių prašymų. „Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote –
tik savo įnoriams patenkinti“ (Jok 4,3). Mat Dievas juk žino, ko mums reikia. Todėl prašydamas žmogus pirmiausia turi Dievo atsiprašyti. Mūsų nuodėmės, klaidos, pykčiai dažniausiai yra Dievo paruoštų dovanų atmetimas. Tai būčiau labai įžūli, jei prašyčiau Dievo, neatsiprašiusi, kad prieš tai buvusių dovanų priimti nenorėjau, išmečiau visas. Kitas žingsnis – padėkoti. Juk yra daugybė dalykų, kuriuos jau gavau iš Dievo ir turiu.

Yra tokia istorija. Žmogus sako: „Dieve, tu nežinai, kaip man blogai, kaip man sunku, jau blogiau būti negali, gelbėk mane.“ Dievas sako: „Ne, ne, ką Tu? Gali būti dar ir blogiau“, ir leidžia žmogui patirti, kad sužinotų, jog gali būti ir blogiau... O kitas žmogus iš visos širdies sako: „Ačiū Tau, Dieve, dar taip laimingas niekad negyvenau, jau nėra daugiau ko man norėti“, o Dievas jam sako: „Yra, yra daug kartų geresnių dalykų“, ir jais apdovanoja dėkingą žmogų.

Jei žmogus žino, ko jam trūksta iki gyvenimo pilnatvės, tuomet atkakliai kasdien ir budėdamas, su pasninku, išmalda tegu meldžia Dievo to dalyko pridėdamas: jei tokia Tavo valia. O budėti reikia, nes Dievo atsakymas dažnai būna daug įdomesnis, nei mes įsivaizduojame. Tad ir jam išgirsti, suprasti ir priimti reikia ir kūrybos, ir nuolankumo, ir meilės. Kaip šitoje man nežinomo autoriaus meditacijoje:

„... Aš prašiau sveikatos, kad galėčiau nuveikti didesnius darbus, man buvo duota negalia, kad galėčiau liudyti šį tą vertingesnio...

Aš prašiau turtų, kad būčiau laimingas, bet tapau skurdžius, kad būčiau išmintingas...

Aš prašiau galios, kad pelnyčiau žmonių pagarbą, bet tapau silpnas, kad pajusčiau, jog man reikia Dievo...

Aš nieko negavau, ko prašiau, tačiau gavau viską, ko tikėjausi.

Vos ne prieš mano valią visos neišsakytos mano maldos buvo išklausytos.

Aš esu tarp labiausiai palaimintų žmonių...“

Prašykite ir gausite!

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt