Prasminga šventė

Vasarą renginių tiek, kad aplankyti visus nėra galimybių. Tai puiku, bendravimas išsiplečia už artimųjų ir giminių rato, atsiveria galimybės pabendrauti su senai matytais žmonėmis, atnaujinti arba užmegzti naujas pažintis.

Utenos seniūnijoje yra keturios gyvenvietės, turinčios stiprias aktyvias bendruomenes, kas metai rengiančias bendruomenių šventes, sukviečiančias pasibendrauti kaimynus ir kažkur toliau gyvenančius žemiečius.

Rugpjūčio devyniolikta dieną, artėjant gandrų išskridimo nakčiai, Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnyčioje vykusių pamaldų metu su vėliavomis garbės sargyboje rikiavosi Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos plk. Pr. Saladžiaus Utenos devintosios rinktinės šauliai ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai.

PrPagrindinis Biliakiemio bendruomenės ir Utenos seniūnijos šventės akcentas buvo paminklo Nepriklausomybės kovų savanoriams, 1918–1920 metais kovojusiais su su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija atidengimas. Paskelbus Nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės, reikėjo Nepriklausomybę apginti ir po Ministro pirmininko Mykolo Sleževičius ir krašto apsaugos ministras karininko Mykolo Velykio atsišaukimo, kviečiančio piliečius savanoriais stoti į Lietuvos kariuomenę vyrai užsirašinėjo į savanorius.

Utenos -Kupiškio operacijos metu birželio 2 d. karininko Kazio Ladygos vadovaujama kolona išvadavo Uteną, o birželio trečią dieną išvadavo Biliakiemį ir daug vyrų, daugiausia kaimo gyventojų, išėjo savanoriais. Nedaug kas Utenos seniūną matė uniformuotą. Nedaugelis žino, kad paminklo atidengimo ceremoniją pradėjęs dimisijos kapitonas Saulius Gaižauskas buvo Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Molėtų kuopos vadas ir sausio įvykių bei vėlesniais mėnesiais su kuopos kariais saugojo Aukščiausios tarybos pastatą. Paminklą pašventino kunigas dekanas Remigijus Kavaliauskas, apie Laisvės kovas ir paminkle įamžintą dukart Vyties kryžiaus kavalierių 1-ojo Gedimino pulko eilinį Bronių Grigonį ir trisdešimt akmenyje įamžintų šio kaimo ir apylinkių savanorių papasakojo žurnalistas knygos “Lietuvos karžygiai. Vyties kryžiaus kavalieriai“ autorius ir savanorių įamžinimo iniciatorius Vilius Kavaliauskas, kalbėjo ir gėles padėjo Seimo narys Edmundas Pupinis, Utenos rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Dijokas, paminklą atidengė seniūnijos gyventoja Dalia Mykolaitienė ir seniūno pavaduotoja Laura Gaižauskienė.

Paminklo atidengimo šventė sutapo su tragišku įvykiu: 1991 metų rugpjūčio 21dieną pučo Maskvoje metu gindamas Aukščiausią tarybą poste nuo okupanto kulkos žuvo savanoris Artūras Sakalauskas. Pačioje ceremonijos pabaigoje nuaidėjo trys Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės, Utenos 507 pėstininkų kuopos savanorių salvės. Žolinės, paminklo atidengimo ir bendruomenės šventė persikėlė į laisvalaikio centrą. Šventės vėliavą pakėlė seniūnas Saulius Gaižauskas ir bendruomrnės pirmininkė Rima Petrošienė, su švente pasveikino, atminimo dovanėles ir gėles Medenių kaimo gyventojui Viliui Veteikiui, mockėniškiams Antanui ir Falmirai Eigėliams, Biliakiemio kaimo gyventojoms Daliai Mikolaitienei ir Aušrelei Garšanikovai bei aštuoniasdešimtmetį simbolizuojančiomis juostomis padabino seniūnas Saulius Gaižauskas, Seimo narys Edmundas Pupinis Utenos savivaldybės vicemeras Rimantas Dijokas ir Laura Gaižauskienė. Jubiliatų vardu susirinkusiems ir pagerbimo organizatoriams padėkojo Dalia Mykolaitienė.

Muzikinius sveikinimus skyrė ir šventėje dainavo Vladas ir Elvyra Dauginčiai, vokalinis-instrumentinis ansamblis „Utenaitis“, šokio elegancija stebino jaunieji “Domino“ šokių studijos virtuozai Martyna Pakulytė ir Vakaris Gečiauskas, Biliakiemio moterys surengė puokščių ir rankdarbių parodą „Ką akys pamatys – tą rankos padarys“, o Utenos žirgyno dėka šventės dalyviai iki vėlumos važinėjosi dvikinke karieta.