Prasidėjus sostinės 2023 metų biudžeto svarstymui, valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl numatomo deficito išsiskyrė

Vilnius
Vilniaus miesto taryba. Žygimantas Gedvila/BNS/Fotobankas nuotr.
Žygimantas Šilobritas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradeda svarstyti 2023 metų biudžeto projektą. Trečiadienį pateiktame biudžeto projekte daug dėmesio susilaukė ir konfliktų tarp pozicijos ir opozicijos sukėlė planuojamas 101,6 mln. eurų deficitas. Valdantieji optimistiškai žiūri į dabartinį biudžeto projektą ir laikosi nuomonės, kad tinkamai valdoma skola nėra blogai. Tuo tarpu opozicijos atstovai mano, kad atsižvelgus į ateities prognozes, biudžete reikia kaip galima labiau vengti deficito.

Nepaisant opozicijos baimių, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, konservatorius Vytautas Budreika komentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė skolas valdo tinkamai ir šios nepažeidžia ribų. Taip pat, anot jo, kol skolinti pinigai yra panaudojami prasmingai, skolos nėra blogis.
„Nevertinčiau šio deficito blogai. Šiuo metu Vilniaus miestas yra refinansavęs senas skolas, esamas valdo tinkamai ir nepažeidžia įstatymais nustatytų ribų. Skola automatiškai nėra blogis, jeigu ji tinkamai valdoma, o skolinti pinigai panaudojami prasmingai“, – Eltai tvirtino V. Budreika.
Sostinės valdančiųjų atstovas tikino, kad deficitas taip pat galimai bus mažesnis, negu tikimasi dabar. Pasak jo, remiantis 2022 metų patirtimi, galima prognozuoti didesnį mokesčių surinkimą, negu yra įrašytas biudžete, tad skolintis reikės mažiau.
„2022 ir ankstesni metai parodė, kad Vilniui pavyksta surinkti daugiau GPM, nei planuojama metų pradžioje. GPM yra vienas pagrindinių miesto biudžetą papildančių mokesčių. Todėl vertinant šias tendencijas, biudžeto deficitas 2023 m. pabaigoje gali būti mažesnis“, – teigė jis.
Tuo tarpu Vilniaus savivadybės tarybos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūno pavaduotojas Žilvinas Šilgalis laikosi nuomonės, kad daugelis numatytų išlaidų nėra būtinos. Jo manymu, tiek kelių siaurinimas, tiek želdynų sodinimas nėra tinkami prioritetai pinigų skyrimui.
„Prie deficito labai svarbu pamatyti, kokios yra išlaidos, dėl kurių atsiranda šis deficitas. Ir aš išlaidas matau, kurios mano supratimu, tikra yra nereikalingos. Pavyzdžiui sakykime ir toliau eis ta gatvių siaurinimo politikos linija, taip pat bus sodinami želdiniai, kurie yra menkaverčiai augalai, kurie turi būti kiekvienais metais persodinami. Mano supratimu, geriau saugoti senus medžius, negu skirti tiek lėšų čia. Tam išeina daug pinigų“, – pasakojo Ž. Šilgalis.
„Būtina dabar, svarstymo stadijoje peržiūrėti tą biudžetą ir stengtis sumažinti. Nes kai kurios išlaidos tikrai nėra būtinos“, – pridėjo jis.
Opozicijos atstovas taip pat nesutinka su idėja, kad skolos nėra problematiškas dalykas. Pasak jo, visada reikia siekti biudžeto balanso.
„Bet kokiu atveju, biudžetas yra geras, kai jis yra subalansuotas. Šioje vietoje, toks deficitas kurį turėsime, tokiam laikotarpiui kuris laukia, tikrai yra per didelis ir akivaizdu“, – tikina jis.
Priešingos prognozės dėl pajamų
Dabartinėmis, ekonominio nestabilumo, infliacijos ir kintančių kainų sąlygomis, konfliktas tarp pozicijos ir opozicijos iškyla ir dėl numatomų biudžeto pajamų dydžio.
Anot V. Budreikos, dabar biudžeto projekte suplanuotos pajamos yra paremtos labiausiai konservatyviomis prognozėmis. Pozicijos narys tikina, kad galima garantuoti, jog pinigų bus surinkta tikrai daugiau, negu dabar tikimasi.
„Kaip minėjau, planuojant kitų metų biudžetą, buvo remtasi konservatyviomis prognozėmis. Galima objektyviai tikėtis, kad Vilniuje pavyks surinkti daugiau mokesčių nei planuojama ir pajamų surinkimas bus didesnis. Tačiau matydami nestabilumą pasaulio ekonomikose ir siekdami užtikrinti būtinų paslaugų teikimą vilniečiams, projektų įgyvendinimą, kovą su infliacija, turime susiplanuoti maksimaliai konservatyvų biudžetą“, – tikino V. Budreika.
Visgi, opozicijos atstovas Žilvinas Šilgalis tvirtina, kad dabar suplanuotos biudžeto pajamos yra per daug optimistiškos. Jo manymu, šiuo metu artėjama prie krizės ir didesnio gyventojų taupumo, tad pajamos bus mažesnės negu prognozuojama dabar.
„Tendencijos yra akivaizdžiai prastėjančios. Jaučiam, kad krizė neišvengiamai artėja. Tai turės įtakos finansiniam sektoriui. Vadinasi, kad šiuo metu suplanuotos lėšos nebus surinktos. Tai gali skatinti dar didesnį biudžeto deficitą. Apie tai irgi reikia pagalvoti. Nes jau dabar ryškėja tam tikros tendencijos energetikos ir finansų sektoriuose. Žmonės tai jausdami turbūt pradės daugiau taupyti, mažiau leisti. Ir atitinkamai mažiau mokesčių bus surenkama. Bet mano supratimu, biudžeto projekte tokių dalykų nesimato“, – Ž. Šilgalis.
Vilniaus miesto biudžeto projekto klausimas toliau bus nagrinėjamas. Ateityje planuojama jį nuodugniai svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir finansų komitete.