Prasideda kepsnių sezonas - terminių traumų skyrius ruošiasi apsiausčiai

Vilnius

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt

35135

Kepsnių sezono dar neatidarėme, bet jau laukiame pacientų antplūdžio. Taip Eltai sakė Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus.

Pasak daktaro, Vilniaus apskričiai tokiu metu būdingi ir žolės deginimo fenomenai. „Gesindami žolę žmonės labai dažnai nudega kojas, nes užsidega kelnės ir pan. Taigi šiuo metu tradiciniai nudegimai - kepant kepsnius ir žolės gesintojų traumos. Kol kas vyrauja buitiniai nudegimai, tačiau pats metas įspėti poilsiautojus ir sodybų šeimininkus būti atsargius“, - sakė V. Vaitkus.

Kaip pabrėžė daktaras, pati didžiausia klaida, kurią kartoja kepsnių kepėjai, - degaus skysčio naudojimas, nepaisant instrukcijų.

„Nenoriu būti apkaltintas antireklama, bet siūlyčiau iš viso jo atsisakyti, nes vis viena niekas neskaito instrukcijų, kuriose aiškiai parašyta, kad degaus skysčio reikia užpilti ant anglių ir, tik įsigėrus jam, uždegti. Aš pats to nepaisydavau, kol nepamačiau skyriuje, kokios pasekmės“, - sakė RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas.

Kita daktaro minėta klaida, dėl kurios nukenčia iškylautojai, - degaus skysčio purškimas į ugnį juokaujant. „Bet jeigu degaus skysčio butelis nepilnas, pagavus liepsnai, jis sprogsta ir dega visas žmogus. Labai daug poilsiautojų yra šitaip nukentėję - paskui visą vasarą iki rudens gydosi nudegimų žaizdas“, - konstatavo V. Vaitkus.

Gydytojas kasmet kartoja, kad tinkamiausias būdas laužui ar kepsninės anglims uždegti yra popierius, specialios sausos priemonės, kad malkos, briketai ar anglys greičiau įsidegtų. „Degų skystį galima naudoti tik ant anglių ir tai griežtai pagal instrukciją“, - pakartojo daktaras.

Aplinką tvarkantys žmonės taip pat neišvengia traumų atsikratydami pernykščių lapų ar nugenėtų šakų. „Turi acetono ar benzino, kurio užpila ant šiukšlių krūvos, ir nubėga ieškoti žiebtuvėlio ar degtukų. Tačiau ties skysčiai labai lakūs, garuodami jie šiukšlių krūvą apsupa debesėliu, ir kai žmogus įžiebia ugnį, tas debesis sprogsta. Jei užsidega žmogaus drabužiai, jis nukenčia“, - sakė V. Vaitkus.

Jei drabužiai užsidega lauke, skyriaus vedėjo žodžiais, gal nereikėtų bėgti į namą, bet būnant lauke kuo greičiau užgesinti užsidegusius drabužius staltiese, užpylus vandens ir pan.

„Nudegusią vietą aš siūlyčiau 20 minučių šaldyti po tekančiu vandeniu arba įlindus į ežerą, tvenkinį. Bet šaldyti ne daugiau kaip 20 minučių. Yra įrodyta, kad tai vienu laipsniu sumažina nudegimo gylį. Po to jau reikia kreiptis pas gydytoją. Mes pasakysim, patarsim, kaip teisingai gydytis“, - sakė VRUL Nudegimų skyriaus vadovas.

Didele klaida daktaras vadino namudines priemones nudegimų skausmui slopinti. „Pradeda tepti aliejus, kremus, ant žaizdų beria cukraus, tepa visokių banginio taukų, neįsivaizduoju, net iš kur žmonės gauna“, - stebėjosi Eltos pašnekovas.

Tokios priemonės gal kiek ir slopina nudegimo skausmą, tačiau gilesnių odos pažeidimų sąskaita.

„Skausmas šiek tiek gali sumažėti dėl to, kad nudegusi oda yra labai jautri, net vėjo dvelksmas sukelia skausmą. Todėl užsitepus minėtų priemonių lyg ir lengviau. Bet reikia žinoti, kad nudegimo traumos - specifinės, jos gilėja, nes oda po nudegimo, net jei nebėra sąlyčio su ugnimi ar karštu paviršium, būna įkaitusi. Kaip virdami troškinį mes išjungiame ugnį, kad jis uždengtas dar pasišutintų, taip po nudegimo „šutinasi“ oda, jei užtepama kokiu nors tepalu. Padeda tik atšaldymas“, - paaiškino daktaras.

Nudegimų skyriaus vedėjas nerekomendavo patiems gydytis nudegimų žaizdų. Žmonės sako, kad nudegimas nedidelis, todėl gal nereikia kreiptis į gydytoją. Tačiau tai nėra teisinga mintis. Kaip pabrėžė V. Vaitkus, net ir dėl nedidelio ploto nudegimo žmonės patenka į reanimaciją dėl sepsinės būklės, nes užkratą naikinantys vaistai negali įveikti nekrotizavusio audinio barjero.

„Mūsų oda yra barjeras infekcijai pakliūti, tad nudegimo žaizdos pavojingos, visų pirma, tuo, kad pažeidžiamas didelis plotas, - aiškino daktaras. - Per odos neapsaugotą plotą veržiasi bakterijos ir blogiausia, kad prasiveržia į gilesnius sluoksnius. Kadangi nudegimo metu nukenčia ir kraujagyslės, nuo infekcijos sunkiai apsaugo net antibiotikai, kurie paprastai skiriami gerti arba leisti“.

„Tam tikrą laikotarpį po nudegimo antibiotikai ant žaizdų vietiškai nededami, pacientams jie skiriami gerti arba naudojamos intraveninės injekcijos. Dėl minėtų priežasčių vaistai sunkiai pasiekia nudegimo žaizdas, todėl jos labai dažnai komplikuojasi sepsiais“, - sakė RVUL Terminių traumų skyriaus vadovas.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt