Pranešėjo T. Gailiaus istoriją tyrusi komisija galėjo būti sudaryta neteisėtai ir ėmėsi KT vaidmens, sako teisėjas

cab5ba855c665f4b5a7da92897a462083223e157
Lietuva
BNS / Fotobankas nuotr.
Ingrida Steniulienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis sako, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo laikinoji komisija galimai buvo sudaryta neteisėtai. Pasak jo, komisijos tyrimo tikslas nebuvo aiškiai apibrėžtas, o pati komisija ėmėsi Konstitucinio Teismo (KT) vaidmens – nors to daryti negali, pažymėjo teisėjas.

„Pradėkime nuo komisijos sudarymo, teisėtumo, nuo pradžios – tokia laikinoji komisija negali būti bet kada ir bet kokiems klausimams sudaroma, ne pirmą kartą komisija sudaroma. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ne bet kokiems klausimams (komisija – ELTA) sudaroma, o ypatingiems, tai čia viena. Kai Seimas priima nutarimą dėl komisijos sudarymo, tai turi tai įvertinti.
 
Paisant atsakingo valdymo, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo principo, jei ypatingas reikalas valstybėje, turėtų apibrėžti tyrimo dalyką. Jis negali būti abstraktus, nes tada tyrimas būna neapibrėžtas, tada sudaromos prielaidos neapibrėžtai ir informacijos reikalauti. Tokiu būdu atsiranda rizikos, kad galima įsiterpti į kitų valdžių veikimo lauką arba kitų valstybės institucijų veikimo lauką, kaip antai VSD, STT, Generalinės prokuratūros“, – Eltai sakė teisininkas.
 
Pasak teismo vadovo, turi būti labai tiksliai apibrėžta, kokius konkrečiai klausimus pavedama ištirti komisijai.
 
„Apimtis turi būti aiški ir neleisti, kad pati komisija vėliau, esant tokiam neapibrėžtam klausimui, išeitų už ribų ir sakytų, kad nenustatėte ribų ir mes jas praplėtėme. Negali būti neapibrėžtumo ir tokio neapibrėžto veikimo“, – mano teisėjas A. Purvainis.
 
Jis primena, kad pagal Konstituciją parlamentinė demokratija nėra tokia sistema ir negali būti aiškinama taip, kad bet kada, bet kokiomis sąlygomis galima įsikišti į kurios nors viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės institucijos ar pareigūno veiklą – prezidento, teismo, prokuratūros ar VSD.
 
„Parlamentinė demokratija ir iš to išplaukiančios kontrolės formos nėra tokios sistemos, kai parlamentas ar jo pavedimu veikianti komisija, esant menkiausiai dingsčiai, galėtų kontroliuoti bet kokių valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimus, veiklą ir atitinkamai pasiūlyti taikyti atsakomybes, konstatuoti priesaikos sulaužymą, Konstitucijos pažeidimą, jau nekalbant apie tai, kad galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar Konstitucinio Teismo, pateikti teisinį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija. Teisės klausimo sprendimas negali būti grindžiamas politiniais argumentais“, – sako teisėjas.
 
Pasak jo, jeigu tokia praktika susiformuotų, neišvengiamai būtų paneigtas konstitucinis atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principas.
 
„Vadinasi, sakytume, kad yra normalu, jog vienai valdžiai, šiuo atveju įstatymo leidžiamajai valdžiai, galima įsiterpti į kitų valdžių, pavyzdžiui, teisminės valdžios įgaliojimų lauką, kai tik teismas gali spręsti ir pateikti teisinius vertinimus. Pavyzdžiui, tik Konstitucinis Teismas gali pateikti išvadą, ar prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką“, – sako teisėjas.
 
Anot A. Purvainio, jeigu būtų kalbama apie VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), svarstomi jų kompetencijos ribose atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus – iš jų negali būti reikalaujama tokios informacijos.
 
„Jeigu ji nesusijusi su tyrimo dalyku, tai sudaro prielaidas tokiam neapibrėžtam informacijos pateikimui, o tai reiškia, kad sudarytume prielaidas pažeisti viešąjį interesą, kad valstybės paslaptys taptų žinomos, nes tyrimai gali būti eigoje, pats atskleidimas padarytų daugiau žalos negu naudos. Jeigu mes sakytume, kad čia viskas gerai, toks mūsų lūkestis, tai Konstitucija taip neleidžia, nes numatyti tiek teisės valstybės, tiek atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principai, sąveika negali būti suprantama“, – sako teisininkas.
 
ELTA primena, kad pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 metais. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
 
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
 
Pirmadienį VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.
Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
 
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
 
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
 
Pasakyti, ar prezidentas pažeidė Konstituciją, gali tik KT
 
Kauno apylinkės teismo vadovas A. Purvainis sako, kad pagal Konstituciją prezidento statusas yra išskirtinis, tokio statuso negali turėti joks kitas valstybės valdžių pareigūnas.
 
„Būtent tas valdžių padalijimo principas reiškia, kad pats prezidentas vienasmenis valdžios pareigūnas turi teisę ir savarankiškai vykdyti ją. Valstybės institucijos, kitiems pareigūnams negali kištis į priskirtų įgaliojimų vykdymą. Negali būti reikalavimo, kad prezidentas Seimui ar jo sudarytai komisijai, kaip šiuo atveju, paaiškintų savo veiksmus, ar pasiaiškintų dėl jų. Pasiūlyti galima, bet jei jis to nepadaro, niekas negali reikalauti ir atitinkamai priekaištauti“, – sako teisėjas.
 
Jis primena, kad prezidento statusas yra išskirtinis, turi būti akivaizdus pagrindas apkaltai pradėti –  galimai pažeista Konstitucija, galimai padarytas nusikaltimas.
 
„Kyla klausimas, ar komisija neišėjo už savo ribų ir nenuėjo ten, kur galėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas. Tik jis galėtų pasakytų, ar pareigūnų konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Ar  nepradedama veikti tokiame lauke, kur turi teisę veikti tik Konstitucinis Teismas“, – svarsto teisėjas.
 
Jis mano, kad komisija vietoje KT ėmėsi vertinti teisinę situaciją.
 
„Tik Konstitucinis Teismas turi teisę spręsti, ar prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimui tokie įgaliojimai nenumatyti, nei jam, nei jo sudarytai komisijai. Seimas, nepaisant to, kad tautos atstovybė, negali perimti kitų valdžių ar valstybės institucijų funkcijų. Negalima naudoti parlamentinės kontrolės tam, kad patikrinti, kas priklauso tų institucijų kompetencijai. Mano požiūriu, yra daug abejonių, ar viskas pagal Konstituciją", – sako teisėjas A. Purvainis.
 
Jis primena, kad valdžių padalijimo principas neleidžia dominuoti vienai iš valdžių.
 
„Veikiant ne pagal Konstituciją, turi suveikti atsvara. Aišku, paprasčiau būtų, kad įvertinimą duotų Seimas, jis gali nepritarti išvadoms. Seimas ir jo komisija teisinio vertinimo pateikti, negali įsiterpti į kitų valdžių veiklą, ji negali perimti tų funkcijų. Rimtas skydas – pati Konstitucija. Negalima pasiimti tirti, jei man smalsu, ar mano politinės pažiūros kitokios ir tam naudoti Konstitucijoje esančius svertus, mums Konstitucija vienodai galioja. Net ir parlamentinė kontrolė turi būti vykdoma laikantis tvarkos“, – sako teisėjas.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimui buvo pristatyta pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusios laikinosios tyrimo komisijos išvada. Visgi, parlamentarai dėl jos balsuos tik po Velykų – tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Seimo frakcijų seniūnai.