Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Etaplius.lt nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Seimas ketvirtadienį pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Pranešėjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo išplečiama pranešėjų apsauga – valstybės apsaugos sulauks ne tik pranešėjas, bet ir jam padėjusieji asmenys.
„Naujos priemonės padės geriau apsaugoti pranešėjus, informavusius apie neteisėtą veiklą, tai bus dar vienas žingsnis diegiant aiškius skaidrumo ir saugumo standartus. Siekiant apsaugoti viešąjį interesą, svarbu plėsti apsaugos mechanizmą asmenims, pateikusiems informaciją apie galimus pažeidimus", – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Pasak ministrės, į pažeidimų sąrašą įtraukiami ir pažeidimai, susiję su vidaus rinka, pavyzdžiui, ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių, pelno mokesčio taisyklių pažeidimu bei kitus pažeidimus, kenkiančius ES finansiniams interesams. Be to, įtvirtinama galimybė asmeniui, pateikiančiam informaciją apie pažeidimą, tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją, o nebūtinai naudotis vidiniu pranešimo kanalu.
Nauju reglamentavimu stiprinama asmenų konfidencialumo apsauga, numatant, kad informacija apie asmenis tyrime nedalyvaujantiems asmenims negalėtų būti teikiama, o tapatybė atskleidžiama tik tuomet, kai tai yra būtina ir proporcinga atliekant tyrimą.
Taip pat įsigalioja draudimas daryti neigiamą poveikį ne tik asmenims, pateikusiems informaciją apie pažeidimą, jų šeimos nariams, bet ir giminaičiams, kolegoms, dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, šeimos narys, giminaitis, kolega dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo gali patirti neigiamų padarinių.
Kompetentingas subjektas ar institucija, gavę informaciją apie pažeidimą, turėtų informuoti tokią informaciją pateikusį asmenį apie informacijos gavimą, pateikti „grįžtamąją informaciją“ bei perduoti informaciją per nustatytą trumpą laiką.
Be to, atsiranda įstaigos ir kompetentingos institucijos pareiga įrašus apie kiekvieną gautą pranešimą saugoti 5 metus nuo paskutinio priimto sprendimo.
Pranešėjo prašymu arba paaiškėjus, kad buvo tyčia pateikta melaginga informacija, atsiranda galimybė kompetentingai institucijai priimti sprendimą dėl pranešėjo statuso panaikinimo.
Šiuo reglamentavimu įgyvendinama ir 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, kuria siekiama ES mastu stiprinti pranešėjų apsaugos sistemą.
ELTA