Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Stopkadras @ Youtube
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Per Prancūziją šeštadienį ketvirtą savaitgalį iš eilės nuvilnijo naujų protestų banga, šalyje ruošiantis įvesti koronaviruso sveikatos pasus, kurių prireiks norint patekti į kavinę ar keliauti tarpmiestiniu traukiniu.
Šie pakeitimai turėtų įsigalioti nuo pirmadienio. Naujosios taisyklės numato, kad norint mėgautis įprastomis veiklomis, reikės būti paskiepytu, persirgusiu arba turėti neigiamą testą dėl koronaviruso.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), sieksiantis perrinkimo kitais metais vyksiančiuose rinkimuose, tikisi, jog naujoji tvarka paskatins prancūzus skiepytis ir taip suvaldyti delta atmainos plitimą.
Tačiau oponentai, pastarosiomis savaitėmis masiškai suplūdę į gatves, tvirtina, kad taisyklės pažeidžia pilietines teises šalyje, kurioje ypač branginama asmens laisvė.
Nuo pirmadienio sveikatos paso reikės, norint pavalgyti ar išgerti tiek restorano viduje, tiek lauke. Jis bus privalomas tarpmiestiniam transportui, įskaitant greituosius traukinius ir vidaus skrydžius, tačiau nebus reikalingas metro ir priemiestiniam transportui.
Nuo liepos 21 dienos toks dokumentas jau reikalingas norint apsilankyti kultūros įstaigose, tokiose kaip kino teatrai, teatrai ir muziejai.
Viename iš kelių Paryžiuje suplanuotų protestų šimtai žmonių iš vakarinių priemiesčių žygiavo į centrą, skanduodami „Laisvę“ ir „Macronai, mes nenorime tavo leidimo!“
Dėvėdamas veido kaukę, 34-metų Alexandre'as Fourez (Aleksandras Furė) teigė protestuojantis pirmą kartą ir pabrėžė, jog pats yra sirgęs COVID-19.
„Problema, jog tai daroma prievarta“, – sakė rinkodaros specialistas, pridūręs, jog abejoja, kad šis sprendimas bus laikinas.
Kiti protestai planuojami vėliau po pietų visoje šalyje, įskaitant Lilį šiaurėje ir Tuloną Viduržemio jūros pakrantėje.
„Skiepykitės“
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad praėjusį savaitgalį į protestus susibūrė daugiau nei 200 tūkst., o savaitgalį prieš tai – daugiau nei 160 tūkst. žmonių. Šį savaitgalį policija nesitiki, kad skaičius bus mažesnis.
Nors daugelis protestuotojų yra skiepų priešininkai, kai kurie iš jų yra vakcinuoti, tačiau prieštarauja sveikatos paso principui iš esmės.
Vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) teigė, jog paso, kuris turėtų galioti iki lapkričio 15 dienos, reikia norint išvengti naujų apribojimų, šaliai kovojant su ketvirtąja epidemijos banga.
„Tai yra papildomas suvaržymas, bet suvaržymas, kuris leis verslams likti atviriems“, – sakė jis.
Atstovas pabrėžė, jog vartotojams ir įmonėms bus suteiktas vienos savaitės „lengvatinis laikotarpis“, kad šie priprastų prie naujų taisyklių.
E. Macronas, kuris šiuo metu atostogauja pietų Prancūzijoje, pastarosiomis dienomis ne kartą dalinosi vaizdo įrašais jaunimo pamėgtoje platformoje „Tik Tok“, norėdamas perduoti savo žinią.
„Skiepykitės. Skiepykitės. Skiepykitės, – sakė Prancūzijos prezidentas naujausiame įraše. – Tai būdas būti geru piliečiu, (...) mūsų laisvė nieko verta, jei užkrėsime savo draugus, kaimynus ar senelius. Būti laisvam – tai būti atsakingam.“
Dienraštis „Le Monde“ teigė, kad E. Macrono sprendimas nekreipti dėmesio į protestuos gatvėse buvo rizikingas net ir tokiam lyderiui, kuris panašiose konfliktinėse situacijose tiesiog klesti. Kaip pavyzdį dienraštis nurodė 2018–2019 metų „geltonų liemenių“ protestus.
„Tai pavojinga strategija. Žaisti su protestuotojais gatvėse – žaisti su ugnimi“, – rašoma tekste.
Nuo tada, kai buvo paskelbtas planas įvesti sveikatos pasą, Prancūzijoje skiepijimosi tempai įgavo pagreitį. Vyriausybė siekia, kad mažiausiai viena doze iki rugpjūčio pabaigos būtų paskiepyta bent 50 mln. žmonių. Šiuo metu tokių yra per 42 milijonus.
Prancūzijoje pilnai paskiepyta daugiau nei pusė gyventojų.
Šalyje penktadienį nustatyta 25 tūkst. naujų ligos atvejų – šis rodiklis aukštas, tačiau stabilus. Nerimą kelia padėtis užjūrio teritorijose, tokiose kaip Gvadelupa ir Martinika, taip pat Viduržemio jūros pakrantėse, įskaitant Korsiką, į kurias suplūdo poilsiautojai.
BNS