Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Spalio 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Saulės“ filiale (K. Korsako g. 10) esančiame Komiksų centre vyko edukacinė paskaita „Kur slepiasi mano kūrybiškumas?“. Sertifikuotas „Multiple Natures“ psichologinės analizės specialistas, karjeros konsultantas, lektorius Laurynas Puidokas susirinkusiems Stasio Šalkauskio, Šiaulių universiteto gimnazijos mokiniams, atskleidė, ko reikia žmogui, jei jis nori būti kūrybiškas ir kokia kūrybiškumo reikšmė yra karjeroje.
Pasak lektoriaus, jei žmogus nori būti kūrybiškas, pirmiausia jis turi turėti žinių, intelektualinių sugebėjimų ir tam tikrų asmeninių savybių. Tai trys svarbiausi dalykai būdingi kūrybiškai asmenybei. „Labai svarbu yra įsisąmoninti, kad žmogui, neturinčiam žinių yra labai sudėtinga būti kūrybišku. Atliktų tyrimų metu yra pastebėta, kad kūrybiškiausi yra tie darbuotojai, kurie nuolat kažkuo domisi, yra aktyviai įsitraukę į įvairias veiklas, projektus, mokymus,“ – patirtimi su mokiniais dalijosi L. Puidokas.
Kalbėdamas apie intelektualinius gebėjimus ir asmenines savybes, lektorius pabrėžė, kad kūrybiški žmonės yra daug labiau savimi pasitikintys, spinduliuojantys energija, nepriklausomi. „Labai dažnai žmonės galvoja, kad kūrybiškumas yra susijęs su menais, pavyzdžiui, galvojama, kad dailininkai, aktoriai, šokėjai yra visada kūrybiški. Tačiau, pasirodo, jeigu žmogus yra menininkas, jis ne visada gali būti kūrybiškas. Tarkim, žmogus kuris piešia portretus. Ar jis yra kūrybiškas? Greičiausiai ne. Žinoma, jis gali labai tiksliai, techniškai tobulai nupiešti atvaizdą, kurį mato prieš save, tačiau, jeigu jam nereikia nieko naujo sugalvoti, tai jis ir nėra kūrybiškas,“ – pasakojo lektorius. Paskaitos metu buvo diskutuojama, kurioms profesijoms yra būtinas kūrybiškumas (pvz., dizaineris, konditeris, mokytojas ir t.t.).
Taip pat mokiniai išbandė praktinius užsiėmimus, kurių metu buvo ugdomas mokinių pasitikėjimas savimi ir kitais, gebėjimas kūrybiškai pažiūrėti į situaciją ar iš jos išsisukti. Aptariant atliktas užduotis buvo išsiaiškinta, kaip svarbu, dirbant komandoje ir norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, besąlygiškai pasitikėti kitais. Pasitikėjimas kitais – vienas iš kūrybiškos asmenybės bruožų, kurį kartais reikia išsiugdyti.
Paskaitos pabaigoje, lektorius atsakė į susirinkusiems aktualius klausimus:
Kalbant apie kūrybiškumą ateityje, ar gali taip būti, kad ateitį neliks profesijų, kurioms nereikia kūrybiškumo?
Ko gero, kad neliks. Atsižvelgiant į įvairias statistikas, ateities prognozes, tai kūrybiškumo kompetencija kiekvienais metais vis lipa aukštyn. Ir štai jau yra įvardinta, kad 2025 m. pati svarbiausia kompetencija bus kūrybiškumas, kompleksinis idėjų sprendimas. Taip yra todėl, kad profesijų, kurioms reikia kūrybiškumo, dirbtinis intelektas kol kas pakeisti negali.
O ar galima išmokti kūrybiškumo?
Kaip jau minėjau, žmogus, norintis būti kūrybiškas, jis turi domėtis įvairiais dalykais, nerealizuoti savęs kažkokioje vienoje siauroje srityje. Reikia stengtis būti žingeidžiam, iškilus problemai, stengtis rasti kitokį sprendimo būdą. O jeigu visgi nesijaučiame labai kūrybiški, tai turime į situaciją bandyti pasižiūrėti iš kitos perspektyvos. Išmokus galvoti plačiau, įvairiau, pastebėsime, kaip atsiveria mūsų kūrybiškumas. Kūrybiškumo kompetencija yra nesibaigianti, ji visada auga. Tad svarbiausia yra kaupti žinias, reikia išsilavinimo, taip reikia rasti sau veiklos, kažkokių užsiėmimų, kurie galėtų mums padėti lavinti savo kūrybiškumą.