Prakartėlių paroda Rokiškyje – šešioliktą kartą

Panevėžys

R. Keliuotytės ir Rokiškio krašto muziejaus nuotr.

Gimtasis RokiškisŠaltinis: Etaplius.lt

64472

Prakartėlės ir Rokiškis – neatsiejama istorija. Muziejininkai suskaičiavo, kad per keliolika metų parodose eksponuotos 997 prakartėlės. Jas kūrė 1 188 autoriai iš visos Lietuvos. Šiemet surengta 16- oji paroda, kurioje – 51 kūrinys. Paroda šiemet įsikūrė atskirame kluone. Ją jau aplankė keli šimtai žmonių. Paroda veiks iki sausio 19 d. Galima prisidėti renkant autorių, kuriam atiteks žiūrovų prizas...

Išskirtinis reiškinys

Muziejininkė Giedrė Spundzevičienė priminė, kad didžiajame kluone šalia dvaro veikia ir nuolatinė prakartėlių ekspozicija. Joje – beveik šimtas garsių meistrų kūrinių – pačios gražiausios per penkiolika metų sukurtos prakartėlės. Dali jų dovanota, dalis – įsigyta muziejaus ar rėmėjų lėšomis. Be to, 11 darbų iš šios kolekcijos šiuo metu yra eksponuojamos Lietuvos Respublikos Seime.

G. Spundzevičienė sakė, jog prieš dvidešimt metų Krašto muziejuje pradėtos rengti prakartėlių parodos tapo išskirtiniu kultūros reiškiniu ne tik Rokiškyje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji suskaičiavo, kad penkiolikoje parodų Rokiškyje eksponuotos 997 prakartėlės, kurias sukūrė 1 188 autoriai. Šešiolikta paroda surengta muziejaus parke esančioje klėtyje. Čia eksponuojama 51 prakartėlė. Anot G. Spundzevičienės, paroda – gausi.

Vien medžio meistrų – devyniolika

Paroda, anot G. Spundzevičienės, kviečia pasigrožėti net 19-os medžio meistrų kurtais darbais. Tai ir daugkartinių parodų dalyvių Vytauto Jackūno iš Pasvalio, Adolfo Teresiaus iš Kauno rajono, Prano Petronio iš Anykščių rajono, Anelės Araminienės iš Utenos rajono, Gintauto Akstino iš Druskininkų kūryba, ir debiutuojančių šioje parodoje medžio meistrų – Alberto Valikonio iš Panevėžio, Artūro Janicko iš Alytaus, Gintauto Tručinsko iš Kupiškio – prakartėlės.

Keramika, vilna, tekstilė ir jūroje išskalautas medis

G. Spundzevičienė išskyrė įdomias ir puikias keramines prakartėles, kurtas mokytojos Jovitos Paukštytės iš Utenos bei jos mokinių, įvairaus amžiaus, nuo 8 iki 14 metų, vaikų. Įdomi, anot parodos organizatorių, ir Genovaitės Adiklienės iš Utenos prakartėlė, „džiuginanti akis gražiomis figūrėlėmis“.

Muziejininkai už ištikimybę dėkingi mokytojai Alinai Vitkauskienei iš Garliavos, atvežusiai dešimties mokinių grupės kurtus darbus. Tarp debiutuojančiųjų išsiskiria Genovaitės Žukauskienės iš Kretingos kurti darbai iš vilnos ir jūros mūšos išskalauto medžio.

Didelis kolektyvinis darbas į tradicinę parodą šiemet atkeliavo iš Ukmergės. Prakartėlę iš tekstilės kūrė ukmergiškiai tautodailininkai bei Petro ir Povilo bažnyčios bendruomenės moterys – iš viso dešimt žmonių.

G. Spundzevičienė sakė, jog daugkartinio prakartėlių parodos dalyvio, laureato Sauliaus Lampicko ir jo žmonos Audronės dėka Rokiškį pasiekė keturios alytiškių prakartės. S. Lampickas, nors pats šiemet nedalyvauja, niekuomet nepraleidžia progos apie mūsų parodas skleisti žinią savo kolegoms ir mokiniams. Tą patį muziejininkai sako ir apie dar vieną žinomą medžio drožėją Adolfą Teresių.

Tiesa, parodų organizatoriai visuomet baiminasi, kad prakartėlių iš netvirtų medžiagų – popieriaus, vilnos, tekstilės – kluone nesugraužtų pelės. „Kasdien ten einame. Eksponavimo laiku tikimės apsaugoti“, – sakė G. Spundzevičienė.

Paroda veiks iki sausio 19 d., kai numatytas jos uždarymas ir dalyvių pagerbimas. Bus išleistas specialus leidinukas, skirtas šių metų parodai.

Priminime, kad dauguma prakartėlių nuolatinėje kolekcijoje – iš medžio. Ne vieną kūrė garsiausi Lietuvos medžio meistrai S. Lampickas iš Alytaus, A. Teresius iš Garliavos, Rimantas Zinkevičius iš Ukmergės, a. a. Jonas Tvardauskas iš Anykščių, Pranas Dužinskas iš Telšių bei kiti.

Krašto muziejus respublikines prakartėlių parodas rengia nuo 1998-ųjų. Ne paslaptis, kad šią idėją rokiškėnams pasiūlė italų dailininkas, verslininkas ir mecenatas Angelo Frosio. „Tai buvo visai nauja, todėl muziejininkams teko įdėti nemažai pastangų, kad tokios tada dar neįprastos parodos virstų tikrove“, – prisiminė Krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Dalia Kiukienė.

Po kelerių metų apie Rokiškyje rengiamas parodas jau žinojo visa Lietuva, jose veržėsi dalyvauti ir žinomi, ir nežinomi kūrėjai, o lankytojų kartais buvo sulaukiama rekordinio skaičiaus. Vieną tokią rekordinę dieną, muziejininkai suskaičiavo, parodą aplankė 600 žmonių. Ja domėjosi mokinukai, dvasininkai, svečiai iš užsienio, žinomi Lietuvos politikai.

Muziejininkai ir A. Frosio buvo nutarę parodose eksponuoti tik erdvines prakartėlių kompozicijas ir netaikyti jokių apribojimų medžiagoms.

Svarbiausias kriterijus – meniškumas ir originalumas. Paisydami organizatorių norų, respublikinėms parodoms darbus pateikė ir garsūs Lietuvos tautodailininkai, ir moksleiviai, ir darželinukai, ir tokie žmonės, kurie anksčiau neužsiiminėjo jokia kūryba.

Kasmet beveik visiems buvo teikiamos vienokio ar kitokio dydžio A. Frosio įsteigtos premijos. Buvo ir išskirtinių apdovanojimų. Tarkim, tuometinis Europos Parlamento vicepirmininkas Gvidas Podesta savo premiją daugiau nei prieš dešimtmetį įteikė už prakartėlę, kurios autorius sugebėjo suderinti nacionalines tradicijas ir šiuolaikiškumą. Taip buvo įvertintas medžio drožėjas iš Vilkaviškio Zenonas Skinkys.

Fantazija ir didelė išmonė

Parodų organizatoriai seniai pastebėjo, kad prakartėlių kūrėjai pasižymi lakia fantazija ir didele išmone. „Yra meistrų, kurie dalyvavo beveik visose parodose. Kiekvienais metais jie nustebina ieškojimais ir bandymais kitaip pažvelgti į Kristaus gimimą. Šiuo požiūriu ypač daug dirba S. Lampickas, A. Teresius, Julija Šarkauskienė, Gintaras Varnas (Rokiškis), Vytautas ir Rokas Jackūnai (Pasvalys), Janina Listvina (Jonava), Skaidrė Račkaitytė (Anykščiai)“, – vardijo D. Kiukienė.

Prakartėles, jos žodžiais, meistrai kuria įvairiausia maniera. Vieni jas drožia detaliai vaizduodami personažus, kiti – labai apibendrintas, nesileisdami į tikroviškumo paieškas. Kai kurie autoriai stengiasi atkurti Kristaus gimimo laikotarpiui būdingas detales. Yra tokių autorių, kurie prakartėlę perkelia į etnografinės Lietuvos trobą.

Anot D. Kiukienės, parodų dalyviai kasmet būna labai įvairūs. Maža to, prakartėles ne vienerius metus kūrė ištisos šeimos, klasės ir kiti kolektyvai.

Rokiškio prakartėlių kolekcija, ko gero, vienintelė Lietuvoje. Mat geriausi kūriniai arba muziejininkų nuperkami, arba meistrų dovanojami muziejui.

Dalis šios kolekcijos pristatyta Lietuvos dailės muziejaus parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ 2001-aisiais. Nemažai prakartėlių prieš Kalėdas keliauja į parodas pas kaimynus. Jos pabuvojo Biržų, Zarasų, Utenos, Pasvalio ir kituose rajonuose.

2008-ųjų lapkričio mėnesį 20 gražiausių prakartėlių iš Rokiškio krašto muziejaus kolekcijos buvo išvežta į Austrijos miestą Lincą – tuometinę Europos kultūros sostinę. Čia jos atstovavo Lietuvai.

Pasisekimo prakartėlės sulaukė ir Vilniuje, kur dalį kolekcijos rokiškėnai parodė parodų rūmuose. Tuomet į tradicinės parodos „Žiemos puokštė“ programą pirmą kartą buvo „įkomponuotos“ 33 Rokiškio krašto muziejaus kolekcijos prakartėlės. Muziejaus direktorės pavaduotoja Marytė Mieliauskienė tuomet džiaugėsi, jog jiems buvo skirtas didžiulis ekspozicinis plotas – gerokai daugiau, nei užima Rokiškio dvaro menė. Todėl, anot muziejininkų, prakartėlėms užteko erdvės, jas buvo galima apžiūrėti iš visų pusių, geriau, nei tai galima padaryti jų nuolatinėje vietoje – kluone šalia Rokiškio dvaro.

Be rokiškėnų kūrinių, Vilniuje parodyti žinomų drožėjų Prano Dužinsko, S. Lampicko, Teresių šeimos – Adelės, Dovydo, Augustino ir Adolfo, taip pat J. Listvinos, Laimio Kaziukonio ir kitų darbai, priklausantys Rokiškio muziejui.

Tai buvo mūsų miesto reklama, mat parodą aplankė gausybė žmonių. Kai kurie lankytojai parodos kuratoriams net su ašaromis akyse sakė „ačiū“ ir atviravo netikėję, kad Lietuvoje toks grožis gali būti. „Kai kurie prašė meistrų adresų, planavo užsisakyti prakartėles namams, klausė rokiškėnų patarimo, kur ir kaip jas įkurdinti interjere“, – pasakojo tuomet M. Mieliauskienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt