Praėjusiais metais iš Šiaulių į transplantacijos centrus išvežti šešių donorų organai

Praėjusiais metais iš Šiaulių į transplantacijos centrus išvežti šešių donorų organai
Šiauliai
Zita Katkienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos intensyviosios terapijos centro operacinėse praėjusiais metais net šešis kartus lankėsi chirurgų komanda iš Vilniaus ir Kauno klinikų ir atliko šešias eksplantacijas - audinių dalies išėmimą iš organizmo, norint juos persodinti į kitą organizmą.

Buvo nustatyta vienuolika potencialių organų donorų, tačiau šeši buvo efektyvūs. Jų dėka recipientams, laukiantiems organų, padovanotos dvi širdys, vienuolika inkstų, dvi kepenys, ir aštuonios ragenos. Organų donorystė neprognozuojama Kiekvienas metais organų donorų skaičius Respublikinėje Šiaulių ligoninėje skiriasi.

Ši subtili ir labai jautri medicinos veiklos sritis buvo priblėsusi COVID-19 pandemijos metais, kai buvo parengiama vos po 1-2 organų donorus. Priešepideminiais 2019 metai buvo 9 potencialūs organų donorai, iš kurių 4 tapo efektyviais. Respublikinės Šiaulių ligoninės audinių ir organų donorystės koordinatorė gydytoja anesteziologė reanimatologė Gabrielė Slonksnienė šiuos skirtumus aiškina tuo, kad organų donorystė yra neprognozuojama. Siaučiant COVID-19 infekcijai ši veikla sumažėjo, nes daugiausia dėmesio ir buvo skiriama kovai su virusu.

Praėjusiais metais beveik pavyko sugrįžti į 2019-uosius priešpandeminius metus, kai ligoninėje buvo parengti keturi efektyvūs organų donorai. Anot medikės, donorystės sėkmę lemia keli esminiai veiksniai: komandinis medikų darbas, konstatuojant smegenų mirtį, pokalbis su mirusiųjų artimaisiais dėl donorystės, ir artimųjų sutikimas dovanoti mirusiųjų organus transplantacijai. Kai artimųjų sutikimo nėra – procesas neįmanomas.

Organų donorystės ir transplantacijos procese dalyvauja gausios pajėgos: ne tik gydytojai, bet ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, policininkai. Donoriniai organai specialiuose konteineriuose sraigtasparniais skraidinami arba reanimobiliais išvežami iš ligoninės į transplantacijos centrą.

Donoro rengimas – sudėtingas procesas Dažniausiai potencialūs donorai į ligoninę patenka po rimtų galvos traumų ar hemoraginių insultų. Kai paciento būklė pablogėja iki gilios komos ir nėra tam tikrų fiziologinių funkcijų, šaukiamas konsiliumas. Gydytojos anesteziologės reanimatologės Gabrielės Slonksnienės teigimu, pacientui atliekami tyrimai, kurie padeda konstatuoti smegenų mirtį. Pasak gydytojos, smegenų mirtį nustato specialistų komanda: neurologas, anesteziologas bei kitos srities specialistas. Būtinai atliekamas angiografijos tyrimas. Konstatavus smegenų mirtį laukia sekantis etapas – donoro ištyrimas, kurio metu atliekami organų tikrinimai ir nustatoma, kurie gali būti tinkami donorystei, bei donoro išlaikymas. Nuo to, kaip donoras išlaikomas, kaip paruošiamas donorystei, lemia tai, kaip organai funkcionuos po transplantacijos.

Medikų rūpesčiai tuo nesibaigia. Pasak gydytojos G. Slonksnienės, gydytojai reanimatologai, kuriems po pacientui konstatuotos smegenų mirties tenka pradėti pokalbį su mirusiųjų artimaisiais dėl organų donorystės, vieningai pripažįsta: tai – viena sunkiausių darbo dalių. Tokių pokalbių metu gydytojai patiria didžiulį psichologinį stresą ir įtampą.

Ligoninės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikas arba ligoninės audinių ir organų donorystės koordinatorė apie atsiradusį donorą informuoja Nacionalinio transplantacijos biuro budintiems koordinatoriams, kuris organizuoja visą darbą, minučių tikslumu suderindamas kiekvieną veiksmą: kad laboratorijas laiku pasiektų tyrimams reikalingas donoro kraujas, kad eksplantacijai būtų skubiai sutelkti visi medikai, kad laiku skrydžiui pakiltų donorų organus gabenantis sraigtasparnis.

Budintis koordinatorius derina visų šiame procese dalyvaujančių tarnybų (orlaivių pilotų, policijos, greitosios pagalbos) darbą. Menkiausia klaida – ir donorystės procesas gali užsitęsti arba ir visai nutrūkti. Sėkmingi metai transplantacijai Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) pranešė, kad šalyje pernai smarkiai išaugo transplantacijų skaičius ir tų, kurie pritaria organų donorystei. Donoro korteles pernai įsigijo dvigubai daugiau žmonių, efektyvių donorų taip pat registruota beveik du kartus daugiau nei užpernai.

NTB duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo registruota 117 potencialių donorų, iš kurių efektyviais tapo 52 donorai, 31 jų – multiorganinis, kai paaukoti visi donorystei tinkami organai ir audiniai. 2022-ieji organų donorystei ir transplantacijai buvo sėkmingi: artimųjų pritarimas organų ir audinių donorystei daugybei žmonių suteikė galimybę pagerinti sveikatos būklę ar pasveikti ir buvo pasiektas rekordinis atliktų kepenų transplantacijų skaičius – 32. Atliktos 193 organų ir ragenų transplantacijos, 84 inkstų transplantacijos, iš kurių 5 – gyvo donoro inkstų transplantacijos. Taip pat atliktos 9 širdies, 1 plaučio (transplantuotas tik vienas iš dviejų donoro plaučių), 1 kasos-inksto komplekso ir 66 ragenų transplantacijos. Taip pat praėjusiais metais buvo registruotas vyriausias efektyvus organų donoras Lietuvos istorijoje.

Jam buvo 85-eri. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantacijai tiko inkstai. Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų ir inksto-kasos komplekso laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę regėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 317 žmonių: 69 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 32 širdies, 8 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 159 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo dovanoti savo organus po mirties.