Praėjus daugiau nei dešimt metų... Pievų gatvės šventė

Kelmė

Gražina Rudzevičiūtė

RaganiusŠaltinis: Etaplius.LT

313003

- Ir kam apie tai rašyti? Šventėt? Labai gerai, bet kam apie tai girtis?, - tikriausiai ne vienas apie tai pagalvos, o gal net mintyse pasišaipys. Galbūt Jūs teisūs, brangūs svetimų gyvenimų teisėjai, bet...

Foto galerija:

Kai buvau maža, žinojau, kad kaimynas A. Gesaitis labai religingas ir kiekvieną sekmadienį pašėręs gyvulius, nusiprausęs bei švariai nusiskutęs pėdina į bažnyčią, o kaimynė E. Belaglovienė pirmutinė miške Ožkašilyje nurenka žemuoges, bruknes, avietes bei grybus. B. Rudzevičius pirmasis gatvėje iškeldavo trispalvę vėliavą svarbiausiomis datomis Lietuvai, kaimynė E. Rudzevičienė, sergant tėveliui, naktimis aplankydavo net nekviesta, nes nerimavo ne tik dėl tėčio sveikatos, bet ir mamos.

Mes gatvėje turėjome ir geriausią siuvėją J. Valantinienę pas kurią patekti buvo sunkiau nei tam tikru laikotarpiu nusipirkti parduotuvėje cukraus ar mėsos. Oi, dar gyveno labai geros šeimininkės, o viena iš jų, žinoma, kaip šakočių kepėja. Šiuo metu Pievų gatvėje gyvena irgi nuostabi virtuvės šeimininkė O. Karpinienė. Patikėkit manim! pirštus apsilaižtumėte jei paragutumėte jos suktinukus su bulvių koše! Turėjome šioje vietovėj ir fotografą, ir rašytoją, ir tikybos mokytoją (beje, ir šiuo metu irgi turime), "giedorką"/as (norėdavo giedoti taip, kad net lempos prigestų!) elektriką, statybininkų (ir šiuo metu gyvena!), muzikantų bei didžėjų, pasakorių ir anekdotų pasakotojų, verslininkų ir kavinės savininkų (buvusių ir esamų „Tytuvos upelio krantinė“, „Alvydo sodyba“), filmų mėgėjų (senelis F. Vaišnoras), knygų fanatų (K. Alekna) ir t.t.. ir tai tik vaikystės prisiminimų nuotrupos! Jei kas atsitikdavo ir tėvų nebūdavo namie – bėgdavau pas kaimynų.

Niekada nepamiršiu kaip kaimynas Jonas Karpinas išlaisvino kregždutę, kuri buvo įsipainiojusi į siūlų šūsnį! Kaimynas žinojo kaimyną geriau nei savo šeimos narius, o kaip kitaip! Nelaimei ištikus, kaimynas buvo ir greitoji pagalba, ir psichologinė atrama... 1996 m. mirė tėtis, o tuo metu dar nebuvo „mados“ šarvoti žmogų gedulingose salėse, nes tokių net nebuvo. Gedulo namais kambarius "pavertė" kaimynai, net nespėjus mums, artimiesiems sureaguoti. Mes: aš, sesuo ir mama, nebuvome nė sekundės paliktos vienos. Aš ir miegojau pas kaimynai, ir mane paauglę, bandė užjautė ne kas kitas kaip tik kaimynai. Tikriausiai Jums pabodo skaityti šią rašliavą, bet aš šiuo metu graudinuosi. Už langų svirpia žiogai ir suvokiu, kad tokiai kokia esu turiu dėkoti ne tik tėvams, bet ir kaimynams, kurie visada buvo ir yra šalia, nes jų dėka iki šiol tikiu Kalėdų Seneliu. Mama ir tėtis, būdami kūrybiški žmonės, nors ji visada tai neigia, kiekvienais metais sugalvodavo kaip nustebinti mane ir mano sesę su dovanomis Šv. Kalėdų rytą.

Vienais metais, eidama pusnynuotu Pievų gatvės keliu, radau pamestas dovanas. apsnigtos! didžiulės bei ryškios! Grįžau klykdama iš džiaugsmo (visada į viską reaguodavau pilna burna). Mama šypsojosi, apsimetė baisiai nustebusi, o tėtis „ale“ susirūpinęs trūkčiojo pečiais, kad kažin ar mūsų čia dovanos. Ant dovanų keista rašysena (kaimynė rašė!) išmarginti mano ir sesės vardai. Tai tikrai dovanos mūsų! Ir būdama virš keturiasdešimtiems metų tik visai neseniai sužinojau, kad visą tai padėjo suorganizuoti kaimynai. Tą dieną visi stebėjo gatvę, kad kažkas svetimas nepaimtų dovanas! Vat tokia tat kaimynystė! Vaikas būdamas labai mylėjau B. Šimkų, kuris man vienintelei iš vaikų dovanodavo skaniausius saldainius. O kur V. Švickuvienės dovanotos įspūdingai paruoštos staigmenos arba jos mamos darytos skudurinės lelytės iš nosinės... Joninės, kaimynų artimųjų vestuvės, Naujieji Metai, vasaros palydėtuvės – tradicinės Pievų gatvės švenčių elementai. Man teko organizuoti ketvirtąjį kartą Pievų gatvės šventę. Dar žiemos metu gavau žinutę iš kaimynės G. Rudzevičiūtės, kad reikia ir, kad to nori jos mama bei mano mama. Šiek tiek pasimečiau ir visgi apsisprendžiau - jei yra poreikis, vadinasi, - reikia! Reikia pagerbti išėjusiuosius Pievų gatvės gyventojus bei susipažinti su naujais gyventojais.

Šventė tradiciškai buvo pradėta Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje, kurioje buvo aukotos Šv. Mišios už išėjusius Anapilin ir esamų gyventojų sveikatą, darną bei duonos skalsą šeimoje. Šv. Mišias aukojo klebonas bažn. t. lic. Evaldas Alūza. Šv. Mišių eigoje palaiminta duona, kurią įnešė L. ir E. Zaleckai, skaitinį dovanojo mokytoja Angelė Ševeliovaitė. Taip pat pašventinta skulptūra „Rūpintojėlis“, kuris nuo šiol sergės bei globos dieviška palaima mūsų Pievų gatvės gyventojus. Nuoširdžiai esame dėkingi skulptūros autoriui, tautodailininkui V. Jurgilui iš Saločių (Pasvalio r.) už gyvybę, kurią įpūtė medžiui bei dovanotą etninį paveldą mūsų gatvei.

Po Šv. Mišių vakarojome gatvės „prūdelyje“ (vietiniai vadina šią vietą dėl esamos kūdros), kurioje stebėjome spektaklį „Šalikelė“ pagal O. Jautakės pjesę. Vaidino Rasa Reivytytė – Vasiliauskienė ir Algimantas Rašimas, o linksmino nuotaikingieji bičiuliai, muzikantai: Rimantas Kunickas ir Algimantas Rašimas. Gatvė vėl klegėjo ir vėl buvo gyva! Gyvuokim kaimynai! Sergėkim ir globokim vienas kitą! Kartais kaimynas arčiau nei Jūsų vaikas ar anūkas! Tegul Dievas saugo mus visus, o Dangus dovanoja paskutines saulėtas vasaros dienas bei žvaigždėtas rugpjūčio naktis!

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt