Praeitį liudijantys daiktai – šeimos muziejuje

Nuo jaunumės besidomintis ir nemažą senovinių daiktų kolekciją sukaupęs Gerduvėnų kaimo gyventojas Algimantas Vainius juos pagarbiai išdėstė rekonstruotame ūkiniame pastate. Šie primena tėvų, senelių gyvenimą praėjusiame šimtmetyje. Pastaraisiais metais tapo madinga kolekcionuoti daiktus, susijusius su šeimos, giminės istorija.

Sendaikčio vertės suvokimas

Gerduvėniškis A. Vainius prisipažino, kad mokykloje suprato sendaikčių vertę. „Norėjau į metalo laužą pristatyti maniežą – svarbų, brangų mechanizmą, ypač reikalingą kuliant javus, bet tėvelis neleido“, – kalbėjo pusamžis vyras. Dabar šį maniežą galima pamatyti jo sodyboje Gerduvėnuose. Taip pat ir kuliamąją, kuria dirbo senelis, arklinę grėbiamąją bei kitus padargus.

Šią vasarą baigęs rekonstruoti ūkinį pastatą, jame išdėstė visą sukauptą sendaikčių kolekciją. Buvusioje daržinėje, kur sentimentus kelia sendaikčiai, verda veiksmas – čia renkasi Vainių draugai, giminaičiai. Čia savo 50-mečio sukaktį šventė Algimantas. Pasirinkus erdvę su praeitį liudijančiais daiktais, buvo pasirinktas atitinkamas jubiliejinės šventės kodas – senovė, tautiškumas. Svečiai žinojo, jog viskas su tuo susiję – apranga, puokštės, dovanos.

Brangios istorijos

Nemažai senovinių autentiškų daiktų buvo sukaupęs A. Vainiaus tėvelis. „Jis iš tų žmonių, kuriems buvo sunku atsisakyti daiktų, nes manė, jog gali kada nors praversti“, – dėstė Algimantas, rodydamas savo kolekciją. Tai vidutinio socialinio sluoksnio kaimo žmonių daiktai – amatininko darbo priemonės, buities rakandai, indai, baldai bei kiti valstietišką gyvenimo būdą liudijantys daiktai. Visi jie turi savo istoriją ir kelia sentimentus Vainių šeimai, saugo senojo kaimo atminimą. Pasak kolekcionieriaus, seniausias eksponatas – varpelis, kurį tėvelis rišo arkliui po kaklu, iš XIX amžiaus pabaigos. „Ant jo yra įspausta „Tilsen“, – sakė A. Vainius. Kiti daiktai iš tarpukario, pokario, kolektyvizacijos metų, nepriklausomybės laikotarpio.

„Tėvelis turėjo kalvę – buvo kalvis mėgėjas. Jis kaustė savo arklius, šio amato pamokė ir mane. Be to, mokėjo taisyti pakinktus, – pasakojo A. Vainius. – Štai anuomet buvęs labai vertingas kalvio grąžtas.“ Išsaugotas darbastalis su meist­ro įrankiais. „Turiu oblių, kuris buvo naudojamas statant rąstinį namą. Tokį mačiau Pakruojo dvare“, – didžiavosi gerduvėniškis. Vainiai mėgsta lankytis senuose dvaruose, etnografinėse sodybose, muziejuose.

Siuvimo mašina „Singer“ – kiekvienos siuvėjos pasididžiavimas. Tačiau Algimanto mama nebuvo siuvėja. Visgi ši labai pravertė šiai 7 vaikus auginančiai moteriai.

Išsaugoti praeities reliktai

Į A. Vainiaus sodybą sendaikčių atkeliavo ir iš jo žmonos Vilmos giminės. Algimanto gimtinė – Žemgulių kaimas. „Tėvai atsikraustė į Gerduvėnus, kai man buvo šešeri metai, – sakė vyras. – Iš Žemgulių į miestą kėlėsi ir kiti gyventojai. Jie atsikratė nereikalingų daiktų.“ Kai kurie pateko ir į šio gerduvėniškio sendaikčių kolekciją.

Gerduvėniškis parodė brikelę, kurios medinę dalį gavo iš žemguliškių, ratus – iš žmonos giminaičių ir pats rekonstravo senovinę transporto priemonę.

Pagal profesiją stalius-statybininkas Algimantas laisvalaikiu restauruoja sendaikčius. Iš Vanagų kaimo parsivežęs kirvarpų sugraužtą indaują prikėlė naujam gyvenimui.

Jis džiaugiasi turėdamas senutėlį radijo imtuvą „Minija“: simboliška – netoli Minijos upės gyvena.

„Neišsaugoję praeities, neturėsime ateities“, – samprotavo A. Vainius, sukaupęs nemažą sendaikčių kolekciją.

Pasak Gargždų krašto muziejaus muziejininko Mariaus Mockaus, ankstesniais metais žmonės dažnai muziejui atiduodavo senus daiktus. Pastaruoju metu tapo madinga juos kolekcionuoti. „Žmonės pradėjo branginti sendaikčius, susijusius su šeimos, giminės istorija, pradėta suvokti jų vertę. Nebegauname originalių senų fotografijų, bet galime jas skaitmeninti. Tačiau neturime galimybių įsigyti senų daiktų dėl jų aukštų kainų. Mūsų muziejus bendradarbiauja su privačiais kolekcininkais, kurie skolina parodoms savo sukauptų kolekcijų vertybes, jas parodo visuomenei“, – kalbėjo muziejininkas.