Pradėkime kalbėti apie Bronių Rožinską

Šiuo metu irkline valtimi per Atlantą plaukiančio lietuvio Aurimo Valujavičiaus pavardė žinoma plačiai, tačiau dauguma lietuvių, paklausti, kas yra Bronius Rožinskas, tik skėsčiotų rankomis. Atsakymą, kas yra B. Rožinskas, tikrai žino šeduviai. Buriuotojas, dar sovietmečiu, prieš 60 metų, jachta įveikęs Atlanto vandenyną, netrukus bus įamžintas savo gimtajame mieste.

Emigravo dėl svajonės

B. Rožinskas 1912 m. gimė Šeduvoje, tačiau, paauglystėje ėmęs domėtis vandens sportu, 1934 m. persikėlė į Klaipėdą, kur galėjo buriuoti Kuršių mariose. Siekdamas svajonės, 1938 m. įstojo į buriavimo mokyklą Smiltynėje, bet netrukus Klaipėdą okupavo vokiečiai, o jis pats persikėlė į Kauną, dar po poros metų – į Vilnių.

Vėliau, 5–6 dešimtmečiuose, gyveno Trakuose ir dirbo jachtklube, turėjo ir nuosavą jachtą „Hermes“, kuria plaukiojo vietiniuose vandenyse – į Baltijos jūrą išplaukti sovietų valdžia draudė: iš okupuotos Lietuvos emigruoti nebuvo galima. Todėl buriuotojas, norėdamas įveikti Atlanto vandenyną jachta, emigravo į Lenkiją.

Apsigyvenęs Ščecine, išsiaiškino, kad jo jachta „Hermes“ plaukti per vandenyną nepritaikyta, todėl, remiamas brolio, pasistatė kitą – „Hermes-II“. Nors norėjo plaukti vienas, pagal jūrų taisykles tokio dydžio laivui reikėjo keturių žmonių – B. Rožinskas pasikvietė tris lenkus: Jerzy’į Szałajko, Zbigniewą Pawlaką ir Bogdaną Dacko.

„Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“

Kelionė prasidėjo 1962 m. rugsėjo 7 d., kai jachta „Hermes-II“ išplaukė iš Ščecino. 1963 m. sausio 15 d. įgula pasiekė Martinikos salą, esančią anapus Atlanto vandenyno. Majamyje juos pasitiko išeiviai iš Lenkijos ir pasirūpino, kad Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, su tautiečiais buriuotuojais susitiktų tuometis JAV prezidentas Džonas Kenedis.

Susitikime B. Rožinsko nebuvo: jis tęsė kelionę į Los Andželą pas San Diege gyvenusį brolį. Pas JAV prezidentą įgulos nariai lenkai nuopelnus prisiskyrė sau, o ir jachta „Hermes-II“
buvo papuošta Lenkijos vėliava. Nors lietuviai apie tautietį B. Rožinską girdėję mažai, šis žygis per Atlantą Lenkijoje vadinamas pirmąja po karo lenkų buriuotojų transatlantine kelione. B. Rožinskas, nenurodant jo tautybės, minimas kaip keistuolis, plaukęs pas brolį.

Visgi lietuvis nesusitaikė ir parašė tokį pareiškimą: „Aš, lietuvis Bronius Rožinskas, gerbdamas ir mylėdamas savo tautą ir tėvynę Lietuvą, pasiryžau jachta perplaukti Atlanto vandenyną. Iš Lietuvos per Lenkiją vykdžiau savo kelionę. Su nuosava burine jachta perplaukiau Atlanto vandenyną, pasiekiau Floridą, iš ten per Panamos kanalą, Ramųjį vandenyną ir Los Angeles. Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei.“

Saldus siurprizas

Šeduvos kultūros ir amatų centro vyriausioji režisierė Izolina Stanulienė, minint kelionės per Atlantą 60-metį, pasiūlė „saldų siurprizą šeduviams“ ir kvietė neatsilikti nuo Klaipėdos, kurioje 2018 m. buriuotojo garbei pastatytas knechtas, ir siūlyti idėjas, kaip būtų galima įamžinti buriuotojo B. Rožinsko atminimą jo gimtojoje Šeduvoje.

I. Stanulienė pripažįsta: nėra daug žymių žmonių, kilusių iš Šeduvos. „Ši žinia yra garbė miestui, kad pirmasis lietuvis buriuotojas, Lietuvos okeaninio buriavimo pradininkas gimė būtent Šeduvoje“, – sako moteris. Net ir Šeduvoje, pasak režisierės, žygdarbis nebuvo girdėtas.

Prieš keliolika metų į ją kreipėsi žurnalistas, redaktorius Arnoldas Čaikovskis ir paprašė surasti etnografę Emiliją Brajinskienę, buvusią Rožinskų kaimynę. Mirus žurnalistui, jo kolegos, knygos „Buriuotojo svajonių paukštė“ sudarytojai, padovanojo Izolinai tą knygą. „Tuomet svarstėme, kaip galėtume įamžinti buriuotojo atminimą, tačiau taip ir nuplaukė ta idėja, nes mirė E. Brajinskienė. Manau, kad aš pati dar nebuvau pakankamai įsigilinusi į B. Rožinsko pasiekimus“, – pripažįsta šeduvė.

Vėliau, 2020 m., giminių ieškojo B. Rožinsko dukra Nijolė Zelwinder, kuri pateikė Radviliškio viešajai bibliotekai dokumentinės medžiagos apie savo tėtį. Išspausdinus apie tai straipsnį, apie buriuotoją sužinojo platesnis ratas. Nuo kelionės praėjus 60 metų, informacijos vis dar nėra daug. „Nebuvo niekur skelbta ir, manau, per mažas kraštiečių suinteresuotumas, – svarsto Izolina. –
Dabar kitas laikmetis, internetas visagalis, galime visam pasauliui skleisti žinią.“

Laukia idėjų

Idėjos iniciatorė sako, kad prisiminti daugiau dėmesio nusipelniusį šeduvį buriuotoją paskatino ir dabartiniai įvykiai. „Gal sutapimas, kad būtent dabar vis dar per Atlanto vandenyną irkluoja kitas lietuvaitis Aurimas Valujavičius. Kitas dalykas: man paskambino klaipėdietis Kazimiero Budrio šeimų krepšinio organizatorius Algis Vaicekauskas ir tiesiai šviesiai paklausė, kodėl mes nešvenčiame, neminime tokio garbaus šeduvio žygdarbio“, – priežastis vardija moteris.

Režisierė džiaugiasi, kad tai jau parūpo ir kraštiečiams, ypač gyvenantiems kitur, be to, atsirado rėmėjų, padėsiančių įgyvendinti idėją – įamžinti B. Rožinsko atminimą. Šeduviai savo pasiūlymus gali teikti iki šv. Velykų – balandžio 9 d. „Idėjos plaukia kasdien ir labai įdomios, – sako ji. – Viską aptarsime su bendruomene ir miesto seniūnija, išgryninsime iki vasaros.“

Šeduvė atskleidžia ir daugiau planų: Kultūros centre veiks B. Rožinsko atminimui skirta dokumentinė spaudos paroda, kuriai medžiagą davė Lietuvos jūrų muziejus. „Buriuotojo atminimui mes su Šeduvos kultūros ir amatų centro darbuotojais ir mėgėjų teatro dalyviais kuriame dokumentinę-meninę kompoziciją, kurią parodysime ne tik Šeduvos žiūrovams“, – intriguoja Izolina.