Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS / Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
„Mūsų tikslas – sukurti visavertę infrastruktūrą, skirtą sąjungininkų pajėgoms ir Lietuvos kariams. Tai Lietuvos – kaip priimančiosios šalies įsipareigojimo dalis“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Be to, infrastuktūros plėtra neatsiejama nuo Lietuvos kariuomenės kovinės galios didėjimo, efektyvesnio šalies saugumo užtikrinimo“, – pridūrė ministras.
Tęsiant bendrų Lietuvos ir Vokietijos naujos ilgalaikės infrastruktūros plėtros projektų vystymą, Aukštutinėje Neries terasoje Rukloje planuojama priimti 3 tūkst. karių – 1 tūkst. brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos bataliono karių ir 2 tūkst. NATO sąjungininkų karių.
Pasak KAM, bus pastatyta administracinė, gyvenamoji, logistinio aprūpimo infrastruktūra, taip pat sportui, mokymams ir treniruotėms skirtos erdvės, medicinos punktas, valgykla, laisvalaikio ir dvasinio ugdymo erdves. Taip pat bus sukurta ir visa būtina inžinerinė infrastruktūra, nutiesti keliai.
Šiuo metu pradedami „Aukštutinės Neries terasos“ projektavimo darbai, kuriuos atliks Turkijos įmonė „Denzay“. Projektavimo darbai kainuos apie 6 mln. eurų, šias išlaidas Lietuva perpus dalinsis su Vokietija. Statybos darbams, kurie bus atlikti 2025 – 2027 metais, planuojama skirti apie 300 mln. eurų.
Ministerija informuoja, kad netoliese Aukštutinės Neries terasos jau įpusėjo ir praėjusių metų rugpjūtį pradėti Vokietijos vadovaujamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei skirtos nuolatinės logistinės paramos bazės statybos darbai. Pasak KAM, bazė bus skirta sąjungininkų transporto ir technikos ir ginkluotės laikymui bei priežiūrai, atsargų sandėliavimui bei personalo darbo vietoms.
Šis projektas finansuojamas Vokietijos, projektą vysto Vokietijos įmonė FEPS, subrangovai – 15 Lietuvos statybos įmonių. Bazės statybų darbus planuojama baigti 2025 metų kovą.
KAM pažymi, kad daugiau kaip 60 proc. infrastruktūros projektams skirtų lėšų lieka Lietuvoje, nes vystant infrastruktūrą – statant kareivines ir sandėlius, tiesiant kelius kariniuose poligonuose ir kariuomenės daliniuose, darbus dažnai atlieka Lietuvos įmonės.