Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gedimino Saviskio nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Švedija ketvirtadienį paskelbė pradėsianti kurti skaitmeninių skiepų sertifikatų nuo COVID-19 kūrimą. Šis pareiškimas paskelbtas po panašaus Danijos sprendimo.
„Turint skaitmeninį skiepų sertifikatą bus galima greitai ir lengvai įrodyti, kad vakcinavimas įvykdytas“, – sakoma Švedijos skaitmeninės plėtros ministro Anderso Ygemano pranešime.
Danija, apie savo programą paskelbusi diena anksčiau, nurodė, kad iš pradžių paskelbs internetu prieinamą registrą, kurį būtų galima naudoti prireikus patikrinti, ar asmuo yra pasiskiepijęs. Ši sistema turėtų pradėti veikti vasario pabaigoje.
Danijos vyriausybė kol kas nėra nusprendusi, ar „koronaviruso pasai“ galėtų būti naudojami ne vien kelionėms organizuoti. Laukiama tyrimų, ar pasiskiepiję žmonės gali toliau platinti koronavirusą, rezultatų. Skaitmeninių sertifikatų sistemos kūrimas leistų paspartinti „laipsnišką, pagrįstą ir tinkamą Danijos pakartotinio atidarymo“.
„Mums būtina galimybė iš naujo išjudinti Danijos visuomenę, kad bendrovės galėtų grįžti į įprastas veiklos vėžes“, – sakoma laikinojo finansų ministro Morteno Bodskovo pranešime.
Abi šalys nurodė, jog bus stengiamasi, kad nacionaliniai skiepų sertifikatai atitiktų tarptautinius sertifikatus, apie kuriuos diskutuojama Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ir Europos Sąjungos (ES) lygiu.
Skaitmeninių sertifikatų idėją PSO buvo iškėlus anksčiau, bet sausį nurodė, kad šiuo metu nepritaria, jog tokie sertifikatai būtų privalomi keliaujantiems.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sausį palaikė idėją, kad sertifikatai būtų naudojami nuo COVID-19 paskiepytiems žmonėms identifikuoti, bet atkreipė dėmesį į tai, kaip sertifikatai būtų naudojami. „Jeigu tai suteiktų pirmumą arba prieigą prie tam tikrų prekių, tai yra politinis ir teisinis sprendimas, kurį reikia aptarti Europos lygiu“, – sakė pirmininkė.
Komisijos atstovas Christianas Wigandas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad šis klausimas bus aptartas per Europos Vadovų Tarybos pasitarimą tarp valstybių ir vyriausybių vadovų. Jau nutarta, kad reikėtų tęsti darbą dėl standartizuotos vakcinavimo patvirtinimo formos medicinos tikslams.
Paklaustas apie tai, ar ES šalys galėtų kurti individualias sertifikatų sistemas, Ch. Wigandas atsakė, kad „visuomet pasisakydavome už didesnę koordinaciją, ypač kelionių ir kelionių suvaržymų klausimu“.
Lietuvos europarlamentarai teigia, kad Europos Sąjungos mastu skiepų pasas galėtų būti sukurtas tik tuomet, kai nuo COVID-19 būtų paskiepyta didžioji dalis populiacijos.
„Skiepų paso įvedimas, mano supratimu, yra logiškas sprendimas: pažymėti, kad žmogus pasiskiepijęs, kad išsityręs ir kad jis nekelia pavojaus aplinkiniams“, – spaudos konferencijoje teigė europarlamentaras Liudas Mažylis. Jis pridūrė, kad reikia svarstyti, kokių veiksmų imtis, kad tokie pasai nepažeistų žmogaus privatumo ir jo teisių.
„Tikrai tai nėra šių artimiausių mėnesių ar net metų klausimas. Skiepų pasą neįsivaizduoju, kaip galima įvesti, kol visi norintys, didžioji dalis žmonių nebus paskiepyti“, – L. Mažyliui antrino prlamentarė R. Juknevičienė.