PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gatvė2020 m. Gegužės 17 d. 11:15

Pradeda veikti Marijampolės fontanai

Marijampolė

J. Basanavičiaus aikštėje esantis fontanas - mėgiama Marijampolės gyventojų, ypač vaikų, vieta. Ričardo Pasiliausko nuotrauka, "Suvalkietis"

Birutė MontvilienėŠaltinis: Etaplius.lt


130573

Marijampolės regiono laikraščio Suvalkietis“ skaitytojas redakcijai atsiuntė nuotrauką, kurioje užfiksuotas tarsi jau veikiantis Marijampolės Vytauto parko fontanas. Tačiau vandens čiurkšlės – labai jau mažos. „Nejaugi šiemet fontanai bus tik tokie?...“ – klausė susirūpinęs marijampolietis. Tai mus paskatino pasidomėti ne tik Vytauto parko, bet ir kitais miesto fontanais. Kada jie pradės veikti? Ar nesutrukdys jais miestą puošti karantinas, pristabdantis ekonomiką? Galbūt bus taupoma...

Buvo atliekami bandymai

Fontanai veiks ir, ko gero, bus paleisti jau šį savaitgalį – tokią informaciją pateikė Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Jonas Kurtinaitis. O skaitytojo užfiksuotoje nuotraukoje, pasirodo, tebuvo Vytauto parko fontano bandymai. Prieš pradedant veikti miesto fontanams, jie tvarkomi, remontuojami ir bandomi.

„Fontanus paleisti ketiname savaitės pabaigoje. Nebent sutrukdytų atšalęs oras ir šlapdriba – tuomet šį procesą tektų šiek tiek atidėti“, – sakė UAB „Kelranga“, prižiūrinčios visus miesto fontanus, direktorius Algirdas Brazys.

Marijampolėje – nemažai fontanų, galime pasidžiaugti ne tik jų kiekiu, bet ir originalumu. Be minėto Vytauto parke šiltuoju metu trykštančio fontano, miestą puošia ir esantys Kačių kiemelyje, J. Basanavičiaus aikštėje, ties paminklu Vytautui Kernagiui atminti Poezijos parko prieigose ir visas kompleksas fontanų bei fontanėlių pačiame Poezijos parke. Šie džiugina originaliu spalvotu apšvietimu – šis architektų sprendimas vakarais į parką traukte traukia marijampoliečius ir miesto svečius.

Prižiūrėti miesto fontanus – nemažas darbas. Pasak A. Brazio, šiemet pasisekė, kad didelių gedimų neužfiksuota. Tiesiog praėjusią savaitę buvo valomi vamzdžiai, siurbtukai ir kitos fontanų detalės, atlikti profilaktiniai bandymai.

Gerokai daugiau, negu kiti, priežiūros reikalauja Poezijos parko fontanai. Kadangi jiems naudojamas Šešupės vanduo, valyti šiuos fontanus jų veikimo metu tenka kas antrą dieną. Kiti miesto fontanai naudoja vandentiekio sistemos vandenį, tad jų priežiūra – nuolatinė, bet ne tokia intensyvi.

Pasistengta, kad miesto grožis nenukentėtų

Dėl pandemijos patiriamų ekonominių nuostolių miesto grožis pernelyg nenukentės. Fontanai veiks visi, taip pat bus įjungiami ir visi įprasti apšvietimai Poezijos parke. Taupymas pasireiškia, pasak A. Brazio, tik tuo, kad miesto fontanai pradeda veikti šiek tiek vėliau nei įprasta – gegužės viduryje. Anksčiau jie būdavo paleidžiami balandžio pabaigoje arba pirmomis gegužės dienomis. Nesikeičia jų veikimo laikas – nuo 12 iki 22 val. Šviesos Poezijos parke įsijungia automatiškai kartu su gatvių apšvietimu.

Visų miesto fontanų priežiūra per mėnesį kainuoja po 4,5 tūkst. Eur. Kainą sudaro elektra ir vandentiekio vanduo. Šešupės vanduo, kuris naudojamas Poezijos parke, nekainuoja, tačiau, kaip minėta, brangiau atsieina šių fontanų priežiūra.

Ar fontanus ir jų apšvietimą žmonės jau išmoko tausoti? Pasak A. Brazio, Poezijos parko apšvietimo pernelyg dažnai nereikia taisyti – nuo vandalų jis pastaruoju metu nukenčia rečiau, grindinyje esančios lemputės jau neišdaužomos. Deja, gana dažnai nukenčia J. Basanavičiaus aikštėje esantis fontanas. Išlaužomi jo purkštukai, šviestuvai – dažniausiai tai padaro besimaudantys vaikai ir paaugliai.

Apskritai miesto fontanuose maudytis nerekomenduojama. Nėra aišku, ar čia trykštantis vanduo yra saugus, nedaromi jo tyrimai. Jau nekalbant apie tai, kad nukenčia patys fontanai.

Šiuo metu renovuojamas Pašešupio parkas pasibaigus darbams taip pat bus apšviestas, bus galima maudytis ties įrengtais paplūdimiais, bus išvalyti tvenkiniai, įrengta poilsio zona. Beje, šią vasarą darbai dar nesibaigs, nors prieiti prie maudyklų ir bus galima.

Situacijai privertus taupyti lėšas, šiek tiek mažiau sodinama gėlių. Tačiau gėlynai ir parkai nuo to netaps mažiau patrauklūs, nes gėlės komponuojamos išradingai derinant su žaliąja veja ir žolynais, krūminiais augalais.

Pasak A. Brazio, gali būti, kad mieste bus mažiau piramidinių stovų su gėlėmis. Numatyta palikti tris, kurie tradiciškai puošia Kultūros centro prieigas. Iš viso tokių stovų būdavo 12. Bet sprendimas gali ir keistis – tai priklausys nuo galimybių skirti lėšas.